Visą gyvenimą atidavinėti paskolas (už namą, automobilį, vaizdo kamerą, baldus) ir gyventi, viską turint? O kaip dėl baimių ir ramaus sapno? Lietuvoje dar daug žmonių verčiau linkę nieko neturėti, bet “nebūti įbridę į skolas”. “Užtat miegu ramiai”. Kas teisus ir kodėl?
Vilma rašo: “Iki šiol bijau “gyventi skolon”, seniai būčiau galėjusi nusipirkti išsimokėtinai naują skalbimo mašiną, bet nenoriu turėti reikalų su banku. Vien nuo minties apie tai, kad naudosiuosi daiktu, kuris man nepriklauso, man darosi negera. Žinau, kad mintis apie tai man nuodys gyvenimą. Stebiuosi žmonėmis, kurie prisiima daug paskolų. Visa mano sesers buitinė technika nupirkta išsimokėtinai. Net jos butas - jai nepriklauso, mokės už jį pusę gyvenimo. Jai nepavydžiu. Bet norėčiau žinoti, kaip žmonės gali ramiai miegoti, iki ausų lindėdami skolose?”.
Problema ta, kad Vilma nori viską kontroliuoti. Ji pesimistė ir nusiteikusi blogiausiam. Lengvai paskolas ima optimistai, kurie tikisi, kad pats gyvenimas jiems padės “išsisukti”. Manote, juos lanko jausmas, kad “daiktas jiems nepriklauso”? Nieko panašaus! Bet tokie kaip Vilma apie tai vis prisimins, kol neišmokės bankui paskutinio cento.
Lengvai ima paskolas tie, kurie yra pratę skolinti pinigus, daiktus iš savo giminaičių, pažįstamų. Ir atvirkščiai, jei jūs niekada iš nieko nesiskolinote, tai ir iš banko imti jums bus sunku.
Vilma bijosi netekti “laisvės” pojūčio, nenori tapti nuo ko nors “priklausoma”. Bet ar iš tiesų kalbama apie laisvę? Esame laisvi tuomet, kai neturime baimių, kada esame nerūpestingi. Galima nuo nieko nepriklausyti ir būti savo emocijų vergu!
Kenčiame nuo to, kad pernelyg save gąsdiname. “Geriau nepirksiu daikto išsimokėtinai, nes jei jį paskui pavogs, tai vis tiek reikės išmokėti jos vertę”. Arba: “O jei daiktas susigadins, o kreditas dar neišmokėtas”? Matote, kaip dirba smegenys? Jos kaupia nerimą.
Vagystės tikimybė - pati menkiausia. Tiesiog tokia Vilmos psichika. Ima ji paskolą ar ne - vis tiek ji pilna baimių, nerimo. Jos siela nepažįsta ramybės. Reikia gydyti psichiką, dirbti su savo asmenybe.
Lietuvoje labai daug “persigandusių” žmonių. Nuo ryto iki vakaro laikraščiai ir televizija jus gąsdina: vagystės, žmogžudystės, prievarta, bankrotai... Jei jūsų nervų sistema silpna (o tai įgimta savybė), tai bijosite net savo šešėlio.
Manote, kitose šalyse nėra žmogžudysčių, avarijų, finansinio kracho? Bet Vakaruose gąsdinti žmones laikoma blogo skonio požymiu.
Nerūpestingumas - sveikos psichikos, geros nervų sistemos požymis. Tai nereiškia būti neatsakingam: neprotinga bankui užstatyti savo vienintelį butą. Bet kai perkate išsimokėtinai buitinę techniką - tai kuo jūs rizikuojate? Jausmas, kad daiktas jums nepriklauso (sutartyse net rašoma, kad daiktas “arenduojamas”), greitai praeina, jūs su daiktu “susigyvenate”.
Gyventi išsimokėtinai - tai išmokti gyventi dabarties laike. Nereikia pernelyg žiūrėti į ateitį (tai nerimasties šaltinis). Jūsų gyvenimas bėga “čia ir dabar”. Ir jei “čia ir dabar” nebūsite laimingi, ramūs, nerūpestingi, tai niekada nebūsite laimingi.
Arba šiandien gaišite dvi valandas skalbdami rankomis (ar, sakykim, primityvia sena mašina), arba jau šiandien - už jus tą darys automatinė skalbimo mašina (o jūs tuo metu skaitysite savo mėgstamą knygą arba gurkšnosite kavą su drauge).
Kreditas - gyvenimo būdas. Tai jūsų filosofija. Rinkitės. Kur jūs gyvenate - šiandien ar neaiškioje ateityje? Imkite iš gyvenimo maksimumą šiandien. Mažiau kontroliuokite savo gyvenimą. Atsipalaiduokite. Labiau pasikliaukite likimu ar Dievu (jei tikite). Nesistenkite būti už juos protingesni. Devyniasdešimt devyni procentai mūsų baimių nepasitvirtina. Jos - mūsų smegenų ir mūsų liguistų jausmų padarinys.
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected].
