Petras IVANAUSKAS
Anksčiau 5 kartus teistas 36 metų Aurimas Liuga dėl prostitucijos organizavimo, asmenų gabenimo prostitucijai į užsienį bei neteisėto ginklų laikymo nelaisvėje turės praleisti 3 metus ir porą mėnesių. Sąvadavimu kaltinamam 27 metų Tomui Tarasevičiui skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir 8 mėnesiams. Nuteistasis per 4 mėnesius neatlygintinai turės atidirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. T. Tarasevičiui teks sumokėti 1250 litų baudą. Įkalinimo bausmės išvengė 25 metų Kęstutis Pranys ir 28 metų Sonata Skrupskelienė. Už tai, kad padėjo į užsienį išgabenti po vieną merginą prostitucijai, abu teisiamieji atsipirko bausmėmis, kurių vykdymas atidėtas vieneriems metams. Dar vienai kaltinamajai - 33 metų šiaulietei Birutei Petrauskienei - skirta vienerių metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas pusantrų metų. Dar keli įtariamieji, pritrūkus įrodymų, atsakomybės išvengė. Dėl Vieno ikiteisminis tyrimas tebevyksta. Keli asmenys šiuo metu jau yra mirę, kitų buvimo vieta nežinoma.
Prostitucijos verslas nusitęsęs į užsienį
Ikiteisminį tyrimą dėl prostitucijos Šiaulių pareigūnai pradėjo 2004-aisiais. Tuomet į teisėsaugą kreipėsi mergina, kuri teigė prieš valią buvusi išvežta dirbti prostitute į Angliją. Tai, kad mergina buvo išvežta į Angliją, nepasitvirtino. Tačiau tirdami jos pateiktą informaciją teisėsaugininkai surado prostitucijos sąsajų su Anglija, Vokietija, Čekija bei Danija. Teisme įrodyta, kad A. Liugas organizavo 5 asmenų gabenimą prostitucijai į užsienio šalis. Viena mergina pasakojo, kad už 1200 eurų buvo parduota į Vokietiją turkui. Po savaitės šiaulietė nuo naujojo šeimininko pabėgo ir sugrįžo namo. Netrukus ji buvo išvežta į Londoną, kur turėjo atidirbti už ją sumokėtus pinigus. O kai ji pabėgo ir iš šios valstybės, buvo parduota į Čekiją ukrainiečiams. Jie už ją sumokėjo 1500 eurų. Bet ir iš ukrainiečių panelei pasisekė pasprukti. Kita mergina pasakojo, kad buvo parduota dirbti į Daniją, o vėliau į Vokietiją. Ji pati sutiko dirbti prostitute, nes buvo įklimpusi į skolas, o atiduoti neturėjo iš ko. Per kratas pas A. Liugą rasta nuogų merginų fotografijų, taip pat medžioklinis šautuvas. Juo A. Liugas gąsdindavo prostitutes. Viena mergina skundėsi, kad sąvadautojas ją mušė gumine lazda. Nustatyta, kad A. Liugas merginų prostituciją organizavo ir Šiauliuose. Čia prostitučių bordeliui vadovavo B. Petrauskienė. Ji nuomojo prostitutėms butus, mokėjo už skelbimus į laikraščius, rinko pinigus ir net registravo klientus. Žodžiu, buvo administratorė. Jos sugyventinis T. Tarasevičius vežiojo prostitutes klientams.
Gailestingi teisėjai
Šioje byloje stebina tik mūsų teisėjų gailestingumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai sako, kad jie prie to jau priprato. Dėl prekybos žmonėmis Lietuvoje kasmet iškeliama maždaug 30 bylų. Teismai dažniausiai skiria 3-4 metų laisvės atėmimo bausmes.
Už tokį patį nusikaltimą Didžiojoje Britanijoje skiriama 20 ir daugiau metų. Tai savo kailiu yra patyrę ir lietuviai. Šiemet 13 metų nelaisvės nuteistas Londone gyvenęs Mantas Dumašius (22 m.). Jo bendražygiai Gražvydas Ruaitis (24 m.) - 8 metus, o Petras Aleknavičius (24 m.) - 3 su puse metų. Šie vyrai kartus su kinais kontroliavo prostitucijos verslą.
Pareigūnams tiriant bylą į viešumą iškilo siaubingų faktų. Merginos buvo ne tik terorizuojamos, bet ir kankinamos. Jeigu vergės bandytų bėgti ar skųstis policijai, buvo grasinama susidoroti su jų šeimomis.
Prekyba moterimis D. Britanijoje policija vadina modernių laikų vergija. Pareigūnų duomenimis, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, į viešnamius prievarta parduodamų moterų iš Rytų Europos ne sumažėjo, o padaugėjo. Pernai balandžio mėnesį Jungtinių Tautų ataskaitoje apie žmonių prekybą nurodoma, kad į vergiją papuola žmonės iš 127 šalių. Toje ataskaitoje linksniuojamas ir Lietuvos vardas. Dokumente nurodoma, kad Lietuva yra tarp 11 šalių, kuriuose aktyviausiai veikia žmonių grobikai ir prekeiviai. Dažniausiai į prekeivių žmonėmis pinkles pakliūva moterys ir vaikai, o 87 procentai pagrobtųjų verčiami užsiimti prostitucija.
Manoma, kad iš Baltijos šalių kasmet išvežama apie 3000 moterų, pusė jų - iš Lietuvos. Tik nemanykite, kad visos moterys išvežamos prievarta. Beveik ketvirtadalis išvežamų merginų sutinka dirbti prostitutėmis.
"Akistata" turi tokių merginų autentiškų pasakojimų. Štai Sandra iš Suvalkijos jau yra aptarnavusi daugiau kaip 2000 įvairių klientų.
Baisiausi - "maloletkos"
"Dabar jau būtų galima dirbti ir Lietuvoje, - pradėjo savo pasakojimą seniausios profesijos atstovė, - o prieš ketverius metus čia buvo tiesiog nežmoniškos sąlygos. Taip jau atsitiko, kad baigusi mokyklą niekur neįstojau, patraukė linksmas gyvenimas. Iš pradžių buvo kavinės, naktiniai klubai ir tik atsitiktinės meilės naktys. Vėliau netyčia vieną kitą kartą paragavau "chemijos" ir pripratau. Narkotikams reikėjo pinigų, o kur jų užsidirbsi, jei nieko nemoki? Teko pardavinėti save. Ir ne kur kitur, o prie Vilniaus geležinkelio stoties. Ko tik čia neiškenčiau! Baisiausia, jei nepavykdavo pabėgti nuo "maloletkų". Turtingų tėvų 16-17 metų vaikams net ir sekso nereikėdavo. Jie gaudydavo mus ir veždavosi "izdevalkėms". Kankindavo visokiausiais būdais. Kartais net sunku suprasti, kaip žmonės taip gali ir sugalvoti. Tarp kojų kišdavo butelius, pagalius, kankorėžius, svilindavo degtukais, degindavo lygintuvu, žiemą įmesdavo į eketę ir galų gale palikdavo vieną už miesto likimo valiai. Policijai nepasiskųsi, nes šie uždarydavo areštinėn ir elgdavosi ne ką geriau už "maloletkas". Nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę, jei nebūčiau pakliuvusi verbuotojui į rankas. Matyt, jis įžvelgė manyje prekinę išvaizdą ir kiek aptvarkęs išvežė į Izraelį. Labai dėl to gailėtis negaliu, nes vis tiek geriau su žydais nei Vilniuje dėl "adatos" gultis po kiekvienu smirdalium. Kiek už mane gavo verbuotojas, tiksliai nežinau, bet girdėjau, kad apie 5000 dolerių."
Šiaip klientai tai nevisai normalūs, daugelis sekso srityje - visiški idiotai. Aš žinau, ką kalbu, nes mane "perėjo" daugiau kaip 2000 vyrų. Labai daug mazochistų. Vienas mėgo būti "mušamu šuniu", kitas prašė, kad šlapinčiausi jam į burną, o pats tuo metu onanizuodavosi. Netrūko ir sadistų: pagriebs už speniuko ir sukinėja suspaudęs, žino, kad atsisakyti ir neklausyti aš neturiu teisės. Skausmas nežmoniškas, o tas šunsnukis šypsosi. Sakau: "Skauda, paleisk". O jis: "Aš moku už tave, kentėk".
Darbo metu - jokio alkoholio, po darbo - tavo reikalas. Narkotikų vartoti neleido. Aš kasnakt sapnuodavau, kad nusipirkau dozę, o susileisti negaliu. Prabusdavau išpilta šalto prakaito.
Šalia mūsų masažo salono gyveno prekiautojas narkotikais. Aš iš balkono mėgdavau žiūrėti į jo šuniukus. Jis irgi atkreipė į mane dėmesį. Iš pradžių tik susižvalgydavom, po to nusišypsodavom vienas kitam, o galų gale jis pas mane ėmė lankytis. Kartais ir aš pas jį nueidavau pernakvoti, galop ir man seksas su juo buvo malonumas.
Vietiniai Izraelio narkomanai dažniausiai uosto įvairiausius miltelius. Badosi tik tie, kurie atvykę iš buvusios Sovietų Sąjungos ar Rusijos. Dažnai per diskotekas kurį laiką prekeiviai narkotikus dalina nemokamai, pripratina nepilnamečius ir taip užsiaugina klientų. Tel Avive vagių irgi nedaug. Jei pavogė ką nors iš rankinuko, tai žinok, kad rusas arba arabas. Vietiniai mafiozai užsiima tik stambiu bizniu: ginklai, kazino. Bet jei mafiozai užeina į masažo saloną, būtina aptarnauti aukščiausiu lygiu, nes jei toks svečias išeis nepatenkintas, kaipmat būsi parduota į kitą saloną".
Rožinės svajonės neišsipildo
Tokių istorijų merginos gali pripasakoti šimtus. Ir nebūtinai iš kitų šalių viešnamių. Įvairiais duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 3000 prostitučių, kurių trečdalis dirba Vilniuje.
Tarp prostitučių - ne tik protiškai atsilikusios ar sekso maniakės, bet ir išsilavinusios moterys. Dirba nemažai ir aukštųjų mokyklų studenčių. Tokios moterys pardavinėdamos savo kūną, turi galimybę gerai gyventi, gražiai ir madingai rengtis.
Rožinė merginų svajonė - kad kuris nors klientas įsimylės ir pasiūlys sukurti šeimą. Toks kvailai romantizuotas prostitutės darbas vaizduojamas filmuose. Gyvenime viešnamiuose dažniausiai laukia prievarta, tenka tenkinti iškrypėlių poreikius.
Statistika labai žiauri: apie pusė prostitučių žūsta per pirmuosius 5 savo darbo metus nuo seksualinių maniakų rankų, yra nužudomos sutenerių, nusižudo pačios arba miršta nuo ligų. Tačiau kad ir ką kalbėtume, kad ir kaip gąsdintume, vis tiek atsiras merginų ir moterų, kurios versis šiuo seniausiuoju verslu. Prostitucija kol kas neįveikiama, nors su ja bandoma kovoti visame pasaulyje.
Iš mūsų kaimynų smarkiai išsiskiria Švedija. Čia nuo 1999 metų sausio 1 dienos baudžiami prostitučių klientai. Įstatymas, pavadintas "Ramybė moterims", draudžia pirkti sekso paslaugas gatvėje, privačiuose klubuose, masažo kabinetuose. Vyrai gali būti nubausti piniginėmis baudomis ir net iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Klientai persekiojami ir kitose šalyse. Didžiojoje Britanijoje gali tekti sumokėti baudą, jei įkyriai kibsi prie moters, siūlydamas užmokestį už meilę. Tailande irgi laukia bauda. Niujorko ir Luizianos valstijose vyrai, lankantys prostitutes, baudžiami areštu iki 60 parų.
Lietuvoje vyrai irgi yra baudžiami, nors dažniau pasigirsta kalbų apie prostitucijos legalizavimą. Bet praktika rodo, kad ir įteisinus prostituciją beveik visos problemos (kaip ir nelegalizavus prostitucijos) išlieka.
Tik nereikėtų manyti, kad prostitucija Lietuvoje - kažkokia naujovė. Nieko panašaus. Ir smetoninė, ir ankstesnė Lietuva nebuvo dorovingų mergelių kraštas. Mokslininkų nustatyta, kad jau prieš 500 metų mūsų protėvius kankino venerinės ligos. 1792 metų špitolių komisijos protokoluose teigiama, kad nemažai Vilniaus miesto elgetų sirgo sifiliu. Nuo XIX amžiaus vidurio viešnamiai Lietuvoje buvo legalizuoti.
Apie prostituciją tarpukariu rašoma J. K. Belecko knygoje "Nuodėmių gatvė". Tuo metu prostitutės privalėjo registruotis, du kartus per savaitę tikrintis pas gydytoją. Medikų teigimu, jokia prostitutė Lietuvoje nepradirbdavo ilgiau kaip pusantrų metų neužsikrėtusi venerine liga. 1928 metais Lietuvoje lytinėmis ligomis sergančių ligonių skaičius siekė 4000.
Dažnai kalbama, kad dauguma Lietuvos prostitučių buvo žydaitės, lenkaitės, čigonės ar vokietės, tačiau J. K. Beleckas rašo, kad "dauguma ištvirkėlių buvo vietos gyventojai, o didžiąją laisvo elgesio merginų dalį sudarė grynakraujės lietuvaitės". O klientai buvo "jauni žydukai, krautuvininkai, moksleiviai, studentai". Po algų užsukdavo ir darbininkai, kurie derėdavosi dėl kainos, triukšmaudavo, iškuldavo viešnamių langus.
