Alvidas JANCEVIČIUS
Baudžiamųjų bylų kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme paprastai nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Tačiau, jeigu, jos nuomone, tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje reikštų naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje, byla gali būti perduota išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Dar daugiau. Jeigu, pritaikius baudžiamąjį ar baudžiamojo proceso įstatymą, byloje atsirastų pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ši byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kurios posėdyje dalyvauja visi skyriaus teisėjai. Tokio likimo kol kas sulaukė vos keletas baudžiamųjų bylų. Ir viena jų - dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargų gyvybės atėmimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Pernai, rugsėjo dvidešimt šeštąją, Panevėžio rajono Upytės kaime, gyvenamojo namo kieme, Stasys Liaugminas supykęs sudavė vieną smūgį į lūpas E. E. Vyriškis nugriuvo ant grindinio, pakaušiu atsitrenkdamas į betonines plyteles, ir nuo stipraus galvos sumušimo, išsivysčius komplikacijoms, ligoninėje mirė.
Kaip minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismas S. Liaugminą, jam susitaikius su nukentėjusiąja - žuvusiojo E. E. seserimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Kartu S. Liaugminui skirta iki nustatyto termino atlikti šimtą valandų nemokamų darbų. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pareikštas 2638 litų civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai paliktas nenagrinėtas.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmetė.
Tada jau Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Prokuroro nuomone, S. Liaugminas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nepagrįstai, nes susitaikymas esąs galimas tik su nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjusiu asmeniu. Ši teisė negalinti būti perleista ar atstovaujama kito asmens. Be to, teismai klaidingai nurodę, esą S. Liaugminas prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, nes, apklausiamas kaip įtariamasis, jis dėl pareikšto kaltinimo prisipažinęs iš dalies, o teisme prisipažinęs kaltu dėl surinktų įrodymų. Tokio parodymų keitimo negalima vertinti kaip kaltininko savanoriško prisipažinimo. Todėl ankstesniųjų teismų sprendimai turį būti panaikinti, S. Liaugminas pripažintas kaltu ir jam turinti būti paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė. Taip pat prokuroras skunde prašė tenkinti prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį.
Šį kasacinį skundą ir nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija.
Pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Straipsnio antrojoje dalyje nustatyti apribojimai tik recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta, nukentėjusiuoju pripažįstami šeimos nariai ar (ir) artimieji giminaičiai. Jie turi visas nukentėjusiojo teises, tarp jų ir teisę reikalauti, kad būtų nustatytas bei teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. S. Liaugminas susitaikė su žuvusiojo E. E. seserimi, kuri pagrįstai pripažinta nukentėjusiąja, nes E. E. buvo išsituokęs ir gyveno pas močiutę. Sesuo jam buvo artimiausia giminaitė. Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta sąlyga - savo noru atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo - įvykdyta. Kaip padarytos žalos atlyginimas suprantama ir tam tikra kompensacija nukentėjusiajam už padarytą žalą.
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nuomone, aplinkybė ar kaltininkas savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinama formaliai. Kaltininkas, vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją, gali klysti. Teismas gi, vertindamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Po įvykio S. Liaugminas su kaimynu mėgino patys suteikti pagalbą, po to iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kartu su nukentėjusiuoju nuvyko į ligoninę.
Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija, pripažinusi, jog baudžiamasis įstatymas Stasiui Liaugminui pritaikytas tinkamai, Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmetė.
