Remigijus RAINYS
Prieš keletą metų daug vilčių teikusi privačių įkalinimo įstaigų steigimo idėja šalyje blėsta. 2003 metais Teisingumo ministerija rengė bandomąjį projektą dėl privačių atvirų pataisos namų Plungėje ir Rukloje, o dabar dar buvusiojo teisingumo ministro E. Bužinsko sudaryta darbo grupė vasaros pradžioje svarstė tik privačių lėšų pritraukimo vieno kalėjimo statybai klausimus. Darbo grupės narys, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorius Algis Baležentis informavo, kad po ilgų diskusijų vieningai nuspręsta, jog atskirų privačių įkalinimo įstaigų statyti neverta, nes reikia reformuoti visą bausmių vykdymo sistemą. Todėl kol kas tik ieškoma būdų, kaip pritraukti privačias lėšas vienintelio būsimojo kalėjimo statybai. Naujasis teisingumo ministras Petras Baguška apsilankymo Vilniaus Lukiškių kalėjime metu pareiškė, kad už tuos pinigus, kurie buvo išleisti šios įstaigos nuolatiniams remontams, jau buvo galima pastatyti naują kalėjimą. Ministras sutiko, kad sostinės centre kalėjimui ne vieta, ir pažadėjo, jog artimiausiu metu naujojo kalėjimo statybos finansavimo klausimas bus svarstomas Vyriausybėje. Ilgainiui į užmiestį turėtų būti iškeldinti ir Alytaus bei Marijampolės pataisos namai, kurie dabar yra gyvenamųjų kvartalų apsuptyje.
"Šiur biznis"
Verslininkai entuziastai, ketinę Plungėje ir Rukloje steigti atviro tipo privačius pataisos namus ir juose apmokyti bei įdarbinti nuo 200 iki 300 nuteistųjų, savo sumanymo atsisakė. Jie apskaičiavo, kad nors valstybė garantuotų mokesčių lengvatas, įdėtos lėšas sugrįš negreit, o pelno galbūt ir visai nebus, nes didesniosios nuteistųjų dalies kvalifikacija yra itin žema, o dirbti niekas nebenori. Dar daugiau problemų keltų už sunkesnius nusikaltimus kalinamų nuteistųjų apgyvendinimas privačiuose kalėjimuose, nes patikėti kalinių apsaugą privačioms struktūroms trukdytų tiek teisinės, tiek moralinės nuostatos. Tad kol kas privatininkams, investavusiems į pataisos įstaigų statybą ar renovaciją, bus siūloma tik galimybė vėliau atgauti savo pinigus su palūkanomis. Arba jiems bus leidžiama teikti įkalinimo įstaigoms kai kurias paslaugas: maitinti kalinius, atlikinėti kitas technines funkcijas. Šaliai reikia tik vieno naujo kalėjimo ir privatūs investuotojai kol kas viliojami tik į šį projektą.
Problemų apstu
Kurį laiką tinkamu pavyzdžiu Lietuvai buvo laikomi privatūs kalėjimai Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Tačiau drauge su kitais darbo grupės nariais Anglijoje lankęsis Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas patyrė, kad net vietos pareigūnai į šias įkalinimo įstaigas žiūri gana skeptiškai. Privačiuose pokalbiuose britai pripažino, kad ir šiuose kalėjimuose, kuriuos pastatė ir eksploatuoja privati kompanija "Priemier Prison Service", sunkiai išsprendžiamų ekonominių problemų apstu. Susidaro įspūdis, jog minusų šių įstaigų veikloje net gerokai daugiau nei pliusų. Abejojama, ar visados valstybės reikalu buvusi įkalinimo įstaigų veikla, perleista į privačias rankas, pagerino paslaugos kokybę ir padėjo sumažinti valstybės išlaidas. Juo labiau kad privačių kalėjimų skaičius Didžiojoje Britanijoje yra tikrai nedidelis ir vargų ar didės.
Latviai - optimistai, nors ne visi
Tačiau mūsų kaimynai latviai vis dar nusiteikę optimistiškai. Latvijos teisingumo ministerija privačių kalėjimų statybą laiko vienu iš galimų būdų įveikti šios šalies Įkalinimo įstaigų valdybos krizę. Anot vietinės žiniasklaidos, apverktiną sistemos būklę dar labiau išryškino sėkmingas 4 kalinių pabėgimas iš Centrinio Rygos kalėjimo. Latvijos teisingumo ministras teigia, kad pirmasis privatus kalėjimas šalyje turėtų atsirasti jau po 1,5 metų, nors Įkalinimo įstaigų valdyba apie tokius teiginius atsiliepia skeptiškai.
Atrodo, jog mūsų kaimynai savarankiškai bando praminti tokį patį privačių investuotojų pritraukimo takelį, kaip ir lietuviai. Nuo tada, kai Latvijos vyriausybė patvirtino privataus moterų kalėjimo statybos planus Ilgiuciemsėje, o Ekonomikos ir Finansų ministerijoms pavedė pakeisti Įkalinimo įstaigų valdybos investicinę programą, akcentuojant privataus sektoriaus vaidmenį, prabėgo jau daugiau nei 10 metų. Investuoti į moterų kalėjimo statybą sutiko kažkokia Šveicarijos firma, savo paslaugas pasiūlė ir jau minėta "Premier Prison Service", tačiau toliau gerų ketinimų taip ir nepasistūmėta. Pastarosios direktorius Kevinas Rodžeris kažkuria proga net pareiškė, kad privačių pataisos įstaigų statybos idėja Latvijoje gyvybinga, tačiau jos įgyvendinimui priešinasi "Latvijos kalėjimuose vis dar girdimi stalininio Gulago atbalsiai". Firmos direktorius mano, kad būtent tai ir trukdo mūsų kaimynams priimti tokį įkalinimo įstaigų valdymo modelį, kokį gali pasiūlyti privatus rangovas. Neseniai Latvijoje pakeistas Įkalinimo įstaigų valdybos vadovas, kuris iš tiesų pirmenybę teikė dar nuo sovietinių laikų egzistuojančių įkalinimo įstaigų rekonstrukcijos planams, o privačių kalėjimų statybos idėją laikė labai abejotina.
