Ketvirtadienį (09.18) Seimas priėmė naująjį Draudimo įstatymą, kuris įsigalios nuo 2004 m. sausio 1 d. Pagal naująjį Draudimo įstatymą, draudimo įmonėms iškelti aukštesni finansiniai reikalavimai - gyvybės draudimo įmonės turės sukaupti 3 mln. eurų (apie 10 mln. litų) garantinį fondą, o ne gyvybės - 2 mln. eurų (apie 7 mln. litų).
Minimalaus garantinio fondo dydis bus indeksuojamas Priežiūros komisijos nustatyta tvarka.
Naujasis įstatymas, pasak draudimo bendrovių atstovų, sąlygotas didele konkurencija draudimo rinkoje. Jis darys nemažą įtaką Lietuvos draudimo įmonių rinkai. Įmonės, kurių nuosavas kapitalas yra pats mažiausias, turės jį didinti arba jungtis su kitomis, o blogiausiu atveju - likviduotis ir perduoti savo įsipareigojimus kitoms.
Pagal įstatymo nuostatas draudimo įmonių garantiniai fondai privalės būti padidinti iki 2009 m., tad, rengėjų nuomone, yra pakankamai laiko draudimo įmonėms įvykdyti keliamus didesnius finansinius reikalavimus.
Įstatymu įteisinama vartotojų ir draudimo įmonių ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri, anot jo rengėjų, yra palankesnė vartotojams. Įvertinus Europos šalių praktiką ir atsižvelgus į tai, kad specializuotos institucijos kūrimas būtų pareikalavęs papildomų išlaidų, vartotojų ginčų nagrinėjimas pagal priimtą įstatymą pavestas Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai.
Iki šiol draudimo įmonių veiklą kontroliavo Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos. Įstatymo priėmimo procedūros metu dar kartą buvo diskutuojama dėl šios komisijos pirmininko skyrimo.
Parlamentaras Raimundas Palaitis pateikė pasiūlymą, kad pirmininką, jo pavaduotoją ir 3 komisijos narius skirtų ir atleistų prieš terminą Seimas prezidento teikimu. Taip pat, kad ne anksčiau kaip per 2 ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo Seimas prezidento teikimu paskirtų Priežiūros komisijos pirmininką. Per mėnesį nuo komisijos pirmininko paskyrimo šis turėtų pasiūlyti prezidentui komisijos pirmininko pavaduotojo ir kitų komisijos narių kandidatūras, o prezidentas teiktų Seimui skirti juos į šias pareigas.
Parlamentaro nuomone, skiriant Priežiūros komisijos pirmininką, derėtų laikytis įprastos tvarkos, kuri galioja skiriant kitų priežiūros institucijų vadovus (pvz., Lietuvos banko tarybos priežiūros komisijos, Vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos ir kt.). Liberalas R. Palaitis suabejojo, ar teisinga būtų daryti tokią išimtį, skiriant Priežiūros komisijos pirmininką. Šis parlamentaro pasiūlymas balsuojant be diskusijų buvo atmestas.
Pagal priimtą įstatymą Priežiūros komisijos pirmininką penkeriems metams skirs ministras pirmininkas finansų ministro teikimu, o komisijos pirmininko teikimu - pirmininko pavaduotoją ir kitus narius.
Pirmajai kadencijai komisijos pirmininkas skiriamas 5 metams, kiti nariai - atitinkamai 7, 6, 4 ir 3 metams.Priežiūros komisijos darbuotojų atlyginimai, remiantis papildytu ir ketvirtadienį Seime priimtu Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, suvienodintas su Vertybinių popierių komisijos darbuotojų darbo užmokesčiu. Dėl to, palyginti su Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos darbuotojų algomis, Priežiūros komisijos darbuotojų darbo užmokestis šiek tiek sumažės.
Priimtas Draudimo įstatymas suderina draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančias teisės normas su Europos Sąjungos teise ir panaikina esamus apribojimus Lietuvos Respublikos draudimo rinkai įsilieti į Europos Sąjungos vidaus rinką nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Remiantis naujai priimtu įstatymu, reikės pakeisti ir papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bei priimti poįstatyminius Priežiūros komisijos teisės aktus, įgyvendinančius šio įstatymo nuostatas.
Priimtą Draudimo įstatymą rengė darbo grupė, į kurią įėjo draudimo įmonių, Lietuvos draudikų asociacijos, Lietuvos draudimo brokerių asociacijos, Finansų ministerijos ir Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos atstovai.
ELTA
