P.Višinskis gimė 1875 m. birželio 28 d. Šiaulių apskrityje, Ušnėnuose ( Kelmės raj.), laisvųjų valstiečių šeimoje.
1885 m. rudenį dešimtmetis Povilas buvo priimtas į Šiaulių berniukų gimnazijos (dabar J.Janonio gimnazija) parengiamąją klasę. Gimnazijos mokinių dauguma buvo valstiečių, dvarininkų bei valdininkų vaikai, kurie tarpusavyje gražiai sugyveno. P.Višinskis mokėsi stropiai, pasižymėjo pareigingumu bei kruopštumu. Sekančiais metais išlaikė stojamuosius egzaminus ir pateko į šios gimnazijos pirmąją klasę. Sėkmingai kopė iš klasės į klasę, neatsilikdamas nuo kitų mokinių, bet ir nestebindamas ypatingais gabumais.
Ūkininkų Magdalenos ir Adomo Višinskių šeima. 1896 m. Ušnėnų km., Užvenčio vlsč. Stovi sūnūs (iš kairės) Dominykas ir Povilas.
1890 m. P.Višinskis baigė keturias gimnazijos klases. Tėvai norėjo, kad jis stotų į Kunigų seminariją, bet jaunuolis nepakluso tėvų norui ir vėl sugrįžo mokytis į Šiaulių gimnaziją. Tuometinėje gimnazijoje buvo vykdoma rusifikacijos programa. Nepaisydamas griežto režimo, P.Višinskis įsijungė į nelegalų lietuvių moksleivių būrelį, turėjusį slaptą bibliotekėlę. Čia jis perskaitė gimnazijoje draudžiamus rusų klasikų L.Tolstojaus, F.Dostojevskio, N.Černyševskio ir kitų autorių kūrinius. Aukštesnėse klasėse mokėsi vidutiniškai, bet iš kitų moksleivių tarpo išsiskyrė savo pilietiškumu, švietėjiška veikla.
1894 m. P. Višinskis Šiaulių gimnazijoje išlaikė baigiamuosius egzaminus ir iki 1898 m. gyveno Peterburge, kur universitete studijavo gamtą ir geografiją. Nors ir toli atsidūręs, P.Višinskis nenutraukė ryšių su Lietuva ir Šiauliais. Geografijos katedrai paskelbus konkursą moksliniam darbui, jis, trečio kurso studentas, ėmėsi tyrinėti Šiaulių apskrities gyventojų antropologiją ir etnografiją. 1898 m. savo darbą „Antropologinė žemaičių charakteristika“, gausiai iliustruotą fotografijomis, įteikė universitetui ir gavo pagyrimo raštą.
1897 m. vasarą Šiauliuose P.Višinskio ir P.Avižonio iniciatyva įvyko pirmoji studentų konferencija, kurioje buvo aptarti lietuvių spaudos ir literatūros klausimai.
Susirgęs džiova, 1896 ir 1898 m. gyveno ir gydėsi Jaltoje bei Sevastopolyje.
Dėl sunkių gyvenimo sąlygų P.Višinskis Peterburgo universiteto nebaigė. 1898 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo mokytojauti įvairiuose Šiaulių apylinkių dvaruose. Jį buvo galima sutikti visuose to laikotarpio svarbesniuose judėjimuose, renginiuose, susitikimuose. Šiauliuose P.Višinskis artimai bendravo su J.Biliūnu, rūpinosi ne tik jo kūryba, bet ir materialine padėtimi. 1899 m. vasarą jis buvo vienas uoliausių Palangoje vykusio vaidinimo A. Keturakio „Amerika pirtyje“ rengėjų. P.Višinskis režisavo spektaklį, pats atliko siuvėjo Vinco vaidmenį bei paskatino čia vaidinti šiauliečius S.Jakševičiūtę-Venclauskienę, A.Janulaitį ir kt. Tas pats spektaklis po metų buvo suvaidintas Liepojoje.
P. Višinskio knyga „Mažas elementorius“
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
