UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalyje visi laukė ispanų ir italų komandų kovos. Nors niekas beveik neabejoja ispanų lygos pranašumu, italai šiemet mėgina susigrąžinti savo prestižą.
Tiesioginėse dvikovose šį kartą Apeninai netgi pranoko Pirėnus, tačiau tarp ispanų pamatėme komandą, kuriai labiausiai tinka išdidus žodis “čempionai”. Be abejo, turiu omenyje Madrido “Real”, nugalėjusius “Manchester United” 3:1.
Deja, TV3 nerodo futbolo antradieniais ir dauguma Lietuvos žiūrovų negalėjo pamatyti šių rungtynių. Tie, kas vis dėlto matė, galėjo grožėtis tikrai neeiliniu reginiu. Kalbos apie grandų dvikovą, Europos derbį nebuvo iš piršto laužtos. Nors daugelis kritikuoja karališkąjį klubą už nesaikingą žvaigždžių koncentraciją vienoje komandoje, negalima nesutikti, kad šios žvaigždės sugeba atlikti savo pagrindinę misiją - demonstruoti geriausią pasaulyje futbolą.
Šį kartą tikrosios žvaigždės parodė, kaip toli iki jų tokiems rinkodaros produktams kaip D. Backhamas. Nesakau, kad anglas prastas žaidėjas, bet antradienį jis galėjo ramia sąžine paprašyti autografo iš Z. Zidane’o ar L. Figo. Toks akivaizdus buvo lygio skirtumas. Eilinį kartą pamatėme, kad kojos ir galva, o ne dažnai keičiama šukuosena lemia kokybę.
Pažiūrėjus į startinę anglų sudėtį, susidarė įspūdis, kad jie žais daugiau gynybinį futbolą. Mat negalėjo rungtyniauti “kūrėjas” S. Veronas ir aikštės viduryje atsidūrė juodadarbiai R. Keane’as ir N. Buttas. Vis dėlto Mančesterio komandos garbei reikia pasakyti, kad jie neketino likti “Real” šešėlyje. Anglai pasirinko gan tradicinę taktiką, žaisdami daugiausiai kraštais ir stengdamiesi kuo dažniau siųsti kamuolį R. van Nistelroy. Suprantama, kai turi flanguose D. Backhamą ir R. Giggsą, tačiau antradienį šie futbolininkai nebuvo panašūs į save.
Daug problemų ispanams pridarė ne vien anglai, o patys “Real” gynėjai, visų pirma F. Hierro. Dvi jo klaidos rungtynių pradžioje parodė, kad komandai reikia ieškoti pamainos 35 m. veteranui. Antra vertus, “Manchester United” stigo jėgos atakuojant. Į vartus smūgiuodavo beveik išimtinai R. van Nistelroy. Superatsarginis O. G. Solskjaeras kažkodėl pasirodė tik pačioje rungtynių pabaigoje.
“Real” jėgų puolant turėjo daugiau nei reikia. Net prastas Ronaldo žaidimas negelbėjo anglų gynybos. Atrodė, kad viskas daroma paprastai. Atraminių saugų perdavimas Z. Zidane’ui, o šis su kamuoliu darydavo tai, ką norėdavo, plėtodamas atakas visomis įmanomomis kryptimis. Dažniausiai vis dėlto jo perdavimai surasdavo partnerius kairiajame flange. R. Carlos ten jautėsi puikiai ir tai dar sykį parodo D. Backhamo pasyvumą. Po Z. Zidane’o perdavimų krito pirmi du įvarčiai. Susidarė įspūdis, kad aplink prancūzą sklinda nematomas jėgos laukas, nes gynėjai pagarbiai stovėdavo už poros metrų ir laukdavo, kas bus toliau. Nors seras A. Fergusonas po rungtynių labiausiai gyrė du įvarčius įmušusį Raulį, būtent Z. Zidane’as lėmė “Real” žaidimą.
Kovojo dvi stiprios komandos, nugalėjo stipresnė. Palyginti su šiomis rungtynėmis, kitos ketvirtfinalio komandos atrodė kaip pilkos pelytės. Potencialiai antroji pagal pajėgumą pora “Juventus” ir “Barcelona” lenktyniavo, kurie labiau nenori žaisti futbolo. Sekėsi permainingai ir rungtynės baigėsi 1:1. Talentų kupina “Barcelona” ilgą laiką tiesiog vaikščiojo aikštėje. Juo labiau lygiosios namie nedaro garbės italams, kurie turbūt manė, jog žaidžia draugiškas rungtynes su kiemo komanda. Atrodo, kad tiek “Real”, tiek “Manchester United” abi šias komandas galėtų suvalgyti pusryčiams.
Galų gale savo puolėjus atgavę “Inter” laimėjo 1:0 prieš “FC Valencia”, tuo teoriškai nusverdami svarstykles italų naudai. Tik teoriškai, nes Valensijos komanda rungtynėmis prieš “Arsenal” įrodė, kad sugeba puikiai sužaisti lemiamas rungtynes namuose. Kita vertus, ispanų komanda yra daugiau gynybinė, o atsakomosiose varžybose teks atakuoti. Nenustebino “FC Milan”. Kaip ir paprastai, jie nepersistengė išvykoje, žaisdami su “Ajax”. Pastarieji turėjo iniciatyvą, bet rimtai svečiams grasino retai.
Taigi dauguma rungtynių buvo ne itin gražios. Belieka džiaugtis, kad nė vienoje poroje nugalėtojas po pirmų varžybų nėra aiškus, o tai žada atkaklią kovą ateityje. Ne veltui dauguma trenerių nebuvo patenkinti rezultatais (tai pasakytina ir apie “Real” “ganytoją” V. del Bosque). Nors susidaro įspūdis, kad turnyras turi aiškų favoritą, futbolas tuo ir gražus, kad per porą savaičių viskas gali apsiversti.
