Ugniagesių duomenimis, Lietuvoje per savaitę kilo 669 žolės gaisrai, kuriuose išdegė 4200 ha žoles. Lietuvoje vien pirmadienį (03.24) kilo 212 žolės gaisrų. Juose išdegė 1310, 69 ha žolės. Miškuose kilo 4 gaisrai, išdeginę 1, 93 ha miško, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Stipriausiai žolė degė Šiaulių apskrityje - čia per parą gaisrai nuniokojo 328,6 ha ploto žolės. Utenos apskrityje pirmadienį išdegė 195,6 ha, Kauno apskrityje - 191,5 ha, Vilniaus apskrityje - 144,4 ha žolės.
Masiškai deginti pernykštę žolę imta maždaug prieš savaitę. Ugnis ne tik nuniokojo gamtą, bet sudegino gyvenamuosius namus, pirtis, sandėliukus, daržines ir kitus statinius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti žolės, saugoti ir tausoti gamtą, neniokoti jos bei įspėja, kad bus rengiami reidai, kurių metu žolės degintojai bus baudžiami.
Už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Asmenims gali būti skiriama nuo 25 iki 500 litų, o pareigūnams ir darbdaviams - nuo 100 iki 2 tūkst. litų baudos. Žolės degintojai privalo atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Gyventojų taip pat prašoma pastebėjus degančią žolę nepraeiti pro šalį ir ją užgesinti. Jeigu patiems sunku liepsną įveikti, neatidėliojant reikia kviesti ugniagesius.
Išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus.
Gaisrų gesinimui gamtoje ugniagesiai išeikvoja nemažai lėšų. Pernai balandžio mėnesį jie sunaudojo pusę 2002 metais degalams skirtų lėšų.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl tėvai ir mokytojai turėtų jiems priminti apie tokių gaisrų žalą. nes liepsnojančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūva vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai.
Pernai dėl karštos vasaros, sauso ir šilto pavasario daugiausiai - beveik 60 proc. - visų šalyje registruotų gaisrų kilo atvirose teritorijose - 9 tūkst. 207. Ugniagesiai net 7 tūkst. 153 kartus vyko gesinti degančios žolės plotų. Jie taip pat užgesino 846 miško ir 131 durpyno gaisrą.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, iki rudens pernai šalies miškuose buvo kilę 1 tūkst. 305 gaisrai, nuniokoję 785 hektarus žaliojo ploto.
Be to, Vilniaus apylinkėse ilgai tvyrojo degančių durpynų kvapas.
Tada valdininkai pripažino, kad durpynų gaisrai išplito dėl biurokratų nerangumo, nesugebėjimo greitai ir operatyviai dirbti.
BNS
