Gegužės mėnesį Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas buvo mažiausias neigiamas šiais metais ir sudarė 124,2 mln. litų - daugiau kaip penkis kartus, arba 503,3 mln. litų mažesnis nei balandį ir 50,8 proc. mažesnis negu pernai metais tuo pačiu laikotarpiu.
Einamosios sąskaitos deficitas šiais metais buvo teigiamas pirmuosius du mėnesius - sausį, kai sudarė 232,66 mln. litų, ir vasarį - 69,05 mln. litų. Kovą šalies einamosios sąskaitos deficitas siekė 424,69 mln., o balandį - 627,52 mln. litų.
Gegužę einamosios sąskaitos deficito sumažėjimą lėmė 45,8 proc. sumažėjęs užsienio prekybos deficitas ir beveik 4 kartus išaugęs einamųjų pervedimų balansas. Kitų einamosios sąskaitos straipsnių pokyčiai buvo nedideli.
Išankstiniais duomenimis, šiemet gegužę, palyginti su balandžiu, prekių eksportas išaugo 19,2 proc., o importas sumažėjo 8 proc. Palyginti su pernykšte geguže, prekių eksportas sumažėjo 7,9 proc., o importas - 12,4 proc. - daugiausiai dėl išaugusio mineralinių produktų bei transporto priemonių eksporto.
Palyginti su balandžiu, gegužę paslaugų eksportas padidėjo 10,5 proc., o paslaugų importas sumažėjo 11,8 proc. Teigiamas paslaugų balansas sudarė 198,7 mln. litų (balandžio mėn. - 123,6 mln. litų). Palyginti su pernai metų geguže, paslaugų eksportas sumažėjo 6,6 proc., o paslaugų importas - 20,3 proc. Teigiamas paslaugų balansas lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 31,1 mln. litų.
Šiemetinę gegužę išmokos nerezidentams už jų investicijas Lietuvoje sudarė 176,6 mln. litų ir, palyginti su balandžio mėnesiu, išaugo 44,4 mln. litų. Dėl šios priežasties neigiamas pajamų balansas (140 mln. litų), 51,1 proc. buvo didesnis negu šių metų balandžio mėn. ir 10,1 proc. didesnis negu praėjusių metų gegužės mėnesio neigiami pajamų balansai.
Palyginti su šių metų balandžio mėnesiu, teigiamas einamųjų pervedimų balansas padidėjo net 149,2 mln. litų iki 203,95 mln. litų.
Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas gegužę buvo teigiamas ir siekė 293,3 mln. litų. Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, šalies ūkio subjektų užsienio turtas išaugo 49 mln. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 209,0 mln. litų. Neatlygintinų kapitalo pervedimų balansas siekė 36,2 mln. litų.
Šalies komercinių bankų užsienio turtas padidėjo 24,2 mln. litų. Daugiausiai išaugo komercinių bankų indėliai ir korespondentinės sąskaitos užsienio bankuose. Kitų sektorių užsienio turtas padidėjo 24,8 mln. litų.
Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje siekė beveik 133 mln. litų. Palyginti su balandžio mėnesiu, jis padidėjo 35 mln. litų. Nerezidentų investicijų portfelis padidėjo 116 mln. litų (balandžio mėnesį sumažėjo 690,3 mln. litų). Kitos nerezidentų investicijos sumažėjo 33,9 mln. litų.
Gegužę oficialiųjų tarptautinių atsargų neigiamas srautas mokėjimų balanse siekė 97 mln. litų. Pagrindinės oficialiųjų tarptautinių atsargų mažėjimo priežastys buvo operacijos su centrinės valdžios institucijomis, sumažinusios atsargas 122,1 mln. litų, bei atpirkimo sandoriai su nerezidentais, sumažėję 89,0 mln. litų. Atsargas taip pat mažino JAV dolerio kurso kritimas lito atžvilgiu.
Oficialiąsias tarptautines atsargas didino tai, kad Lietuvos bankas nupirko iš komercinių bankų užsienio valiutos už 34,2 mln. litų daugiau nei pardavė, taip pat vertybinių popierių rinkos kainos didėjimas ir Lietuvos banko gautos grynosios pajamos už investicijas užsienio valiutomis.
Praėjusiais metais Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas išaugo 375,6 mln. litų iki 2,67 mlrd. litų ir sudarė 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,5 proc. daugiau nei užpernai, kai šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas siekė 4,8 proc. BVP. Einamosios sąskaitos deficito augimui praėjusiais metais didžiausią įtaką turėjo padidėjęs neigiamas užsienio prekybos balansas ir sumažėjęs teigiamas einamųjų pervedimų balansas.
ELTA
