Pasirodo, sovietų okupacija visai nebūtina, kad išmoktum kalbėti metaforomis. Londone vyriškiai kalba Ezopo kalba, norėdami kažką svarbaus pasakyti savo merginoms. Dažniausiai kažką bloga. Ir ne tik studentai bei moksleiviai. Tuo sėkmingai (ar mažiau sėkmingai) užsiima ir amžiaus grupės “kam per trisdešimt” atstovai.
Jeigu vaikinas nusiveda tave į restoraną ir užkandžiams užsako moliuskų geldelėse - tai kažką reiškia. Manau, įsivaizduojate ką.
Vienas pažįstamas supyko ant savo merginos. Išvažiavęs į kitą miestą nupirko jai dovanų, kurios turėtų simbolizuoti, ką jis apie ją galvoja. Dovanos buvo tokios:
1. Pakabukas raktams su nežinia kam skirta (nors iš tikrųjų galima įsivaizduoti kam) maža metaline dėžute, ant kurios užrašyta: “Charm School Dropout”. Čia mergina turėtų susiprasti neturinti “šarmo”.
2. Vaikiško čiulptuko formos cukrinių saldainių pakelis. Neva turintis simbolizuoti, kad mergina yra vaikiška.
3. Iš rožinio šokolado nulipdyta undinė, pamauta ant pagaliuko. Čia jau patys atraskite tas konotacijas.
Kaip manai, - klausiu jo, - ar ji supras tas užuominas? Pagalvoja ir sako: tikriausiai nesupras.
Kitą savaitę vėl susitinku tą pažįstamą. Na, klausiu, kaip reagavo į dovanas? Žinai, sako, nepadovanojau aš jai - pagalvojau, dar įsižeis ar ką. Rimtai.
Viskas būtų lyg ir nieko su ta metaforų kalba. Bet yra vienas trūkumas: patys vyrai nė iš tolo jos nesupranta. (Kartais, kaip žinia, net ir normalios kalbos nelabai supranta.)
Mano Thai Chi kolega, vardu Rembrantas, turi marškinėlius, ant kurių nupaišyti kiniški hieroglifai, o apačioje parašas - Rembrantas.
