Jei kada nors esate girdėję, kad komunistinėje Kuboje net ir už mažiausius nusižengimus yra kalinami ar net kankinami žmonės ar kad kubiečiai negali palikti savo šalies, nes po to skaudžiai kenčia jų artimieji, pamirškite tai. Kuboje nuo 1959-ųjų visada šviečia saulė. Ir ta saulė - Fidelis Castro.
Ar galima suabejoti, kai diktatorius savo lūpomis patvirtina, kad Kuba - valstybė, kurioje narkomanijos lygis vienas žemiausių ir kur prostitučių visai nelikę... Nors kadaise jų buvo arti 100 000... Tik taip ir lieka neaišku, kokiomis priemonėmis tai buvo pasiekta. Tiksliau, gal ir galima nujausti, bet kai pusantros valandos diktatoriaus veidas stambiu planu žvelgia į tave, nebedrįsti abejoti...
Pyktis, abejonės, netikrumas... Tai tik keletas pojūčių, kuriuos sukelia Oliverio Stone’o filmas “Comendante”. Šį kartą garsus režisierius ėmėsi dokumentinio filmo. Jį į savo namus, tai yra į savo šalį, įsileido pats Fidelis Castro. Visas filmas yra režisieriaus interviu su diktatoriumi. Nežinote, kokia mėgstamiausia Fidelio aktorė? Ar jis matė “Titaniką”? Ką jis mano apie Kennedy nužudymą? Kokie buvo jo santykiai su Chruščiovu? Diktatorius pats jums atsakys, žiūrėdamas tiesiai į akis. Jo veidą ir rankas ištyrinėti turėsite pakankamai laiko. Jis savo ruožtu turės tiek pat laiko įtikinti jus savo tiesomis. Ir tuo, kad Kuboje nuo pat revoliucijos pradžios nebuvo kankintas nė vienas žmogus. Fidelio taktika - ne kankinti, o įtikinėti.
Kodėl žiūrint filmą ima pyktis? Ir nejučia pradedi matyti propagandą ir svarstyti, kodėl garsus režisierius ėmėsi kurti filmą, kuriame taip teigiamai pavaizduotas diktatorius? Labiausiai todėl, kad prabunda daugeliui įgimtas objektyvumo noras. Devyniasdešimt minučių Castro pasakoja apie Kubą, bet visai neparodomi žmonės. Tiksliau, parodomi, bet tik tuomet, kai jie šypsosi diktatoriui. Kyla klausimas, kodėl O. Stone’as nepaklausė žmonių, ar gera jiems gyventi Kuboje?.. Tačiau viską paaiškina vienintelė F. Castro frazė filmo pabaigoje: “O dabar mes jus nuvešime į oro uostą”. Taigi režisieriui tiesiog nebuvo leista pamatyti ir išgirsti kitos pusės, nes kas geriau išreikš tautos mintis nei jos išvaduotojas?
“Tironija jau nugalėta...” - ištarė Castro, prieš daugiau nei keturiasdešimt metų laimėjęs revoliuciją. Taip ir norisi pridurti: “Tegyvuoja tironija”. Tą akimirką, kai Castro pristato Fidelį jaunesnįjį ir Fidelį trečiąjį, nejučia sukausto baimė, nors jis pats sako, jog nežinia, ką paliks vietoj savęs. Anot jo, žmogus gyvena iki 120 metų. Taigi Kuba dar kelis dešimtmečius gali būti rami...
Giedrė Grigaliūnaitė
