Irena ZUBRICKIENĖ
Sutrikęs griebėsi melo
Kai Kalvarijoje gyvenančio Juozo Grabausko sugyventinė Zita Uljanova (43 m.) du mėnesius nepasirodė namuose, įkyrių minčių iškankintas ir nuo neįprastos kasdienybės pervargęs pusamžis vyras apsisprendė - vaikus atiduosiąs į vaikų namus. Jam, kas rytą išeinančiam į darbą, tapo per sunku juk virš be suaugusiųjų priežiūros likusių penkiamečio Artūro ir septynmečio Roberto, nenustygstančių savame kieme, nuolat kybojo grėsmė. Palikdavęs vaikus, Juozas dirbdamas kasdien tik ir galvodavo, ar jo berniukai tebėra saugūs. Vakarop parskubėdavo į namus, ir jam tuoj pat tekdavo išklausyti susirūpinusių kaimynių pastabas - esą negalintys kasdien normaliai pavalgyti vaikai susirgs kokia nepagydoma liga, o gal judrioje gatvėje palįs po mašina, nes kieme jiems nebeįdomu, arba nukentės nuo kokio agresyvaus prašaliečio, nužiūrėjusio, kad visai dar padorioje sodyboje per dienų dienas šeimininkauja vieni mažiukai. Rūpestingieji kaimynai ir pakišo Juozui mintį, kad motinos paliktus vaikelius reikėtų atiduoti į vaikų namus.
- Iš vakaro sūnums pasakiau, kad jie važiuos į stovyklą, - prisiminęs prieš mėnesį jo pastogėje vyravusias slogias nuotaikas, kaipmat susigraudino Juozas. - Negaliu pasakyti, kad jie apsidžiaugė, nes niekada anksčiau jokioje stovykloje nebuvo, bet sukluso - rodės, į mane įbestomis akimis kiaurai permato visas mano mintis ir perskaito melą. Širdį tik suspaudė. Visą naktį neužmigau svarstydamas. O rytą viskas kažkaip paprasčiau atrodė - abudu noriai ruošėsi į tą "stovyklą". Eidamas į darbą, užvedžiau juos į skyrių ir atsisveikinęs palikau. Kelio atgal nebebuvo. Tik dar pasakiau, kad tuoj juos aplankysiu.
Tikėjosi sugyventinės "atsivertimo"
Šiandien Juozas kvailina save, kad prieš keturiolika metų jis, ketvirtąją dešimtį įpusėjęs senbernis, iki tol gyvenęs be rimtų rūpesčių, savo likimą susiejo su jau tuo metu Kalvarijoje pagarsėjusia lengvabūde mergina. Nors Zita nuklysdavo, liaudiškai tariant, į šoną - ir alkoholio padaugindavo, ir kelią į namus kokiai dienelei užmiršdavo, Juozas savo pirmagimio sūnaus motinai vis atleisdavo. Juk ir jis ne be silpnybių, ir dar gerokai vyresnis už sugyventinę - esą jauni turi išsidūkti. Kai poros pirmagimiui Robertui sukako metukai, Zita ir Juozas jau laukė "ant dienų" gimsiančio antrojo kūdikio. Juozui, spėjusiam nusivilti savo pasirinkimu, tuomet atrodė, kad vaikai - veiksmingiausias vaistas paklydėlę išgydyti. Esą motinystė "atversianti" moterį - ji tik suksis aplink du pyplius, ir jokia mintis "paiškylauti" jai nešaus į galvą. Prireikė keturiolikos bendro gyvenimo metų, kad Juozas suprastų, jog klydo. Jis priverstas nusilenkti prieš liaudies išmintį, teigiančią, jog kuprotą ištiesinti gali tik karstas. Pasak paties, tik dėl vaikų pakentęs sugyventinės nuklydimus, kurie pastaruoju metu vis dažnėdavo, Juozas dabar neketina dar kartą atleisti savo sūnų motinai, susiradusiai naują pastogę ir naują sugyventinį.
Vaikų ateitis - savuose namuose
"Akistatos" aplankytas Juozas, prieš gerą mėnesį pats palydėjęs savo sūnelius į vaikų namus, iki šiol gėdijasi tokio savo poelgio. Bet jis visiškai tikras, paklaustas apie berniukų ateitį - esą abu turėję ir tebeturį savo namus, į kuriuos, Juozo įsitikinimu, ūgtelėję sugrįš visam laikui. Sangrūdos vaikų globos namai, esantys už keliolikos kilometrų nuo Kalvarijos, kuriuose dabar gyvena Robertas ir Artūras, - tarsi atlygio už darbą iš Juozo nereikalaujanti auklė, kuriai mažieji patikėti laikinai. Anot Kalvarijos VTAS vadovės Eugenijos Čiuplienės, Juozu Grabausku verta tikėti, nes per mėnesį jis jau keturis kartus aplankė savo sūnelius Sangrūdoje, o po pastarojo pasimatymo susirūpino oficialiu VTAS leidimu kiekvieną savaitgalį parsivežti abu vaikus į Kalvariją.
Mes taip pat aplankėme broliukus. Džiaugdamiesi tėčio ką tik atvežtomis lauktuvėmis, nuotaikingi mažyliai supratingai išaiškino, kad tėtė atvežė ne tik saldainių, bet ir naujus batukus bei puskojines vyresniajam. Esą kitą kartą, kai turėsią daugiau pinigų, nupirksiąs batus ir mažesniajam.
Moters draugystės kratosi
Apie savo vaikų gyvenimo permainas Zita Uljanova sužinojo iš jos naująją gyvenamąją vietą po nemažų pastangų atradusių Kalvarijos VTAS darbuotojų, kai šios pasišovė išgirsti motinos, kurios vaikai įkurdinami vaikų namuose, nuomonę. (Juozas Grabauskas neneigia savo tėvystės, tačiau abu sūnūs turbūt dėl turtinių išskaičiavimų - alimentų - neįregistruoti jo pavarde.) Moteris dėl savo nuklydimų kaltino sugyventinį Juozą, esą nuolat auklėjusį ją ir priekaištavusį. Savo vaikų adresu ji buvo abejinga - esą neturinti darbo, pajamų, pastogės, tad neturinti ir ką jiems pasiūlyti. Kaip reikalaujama tokiais atvejais, Z. Uljanova parašė prašymą jos sūnelius apgyvendinti vaikų namuose. Daugiau nei per mėnesį ji jų neaplankė, juos globojantiems pedagogams neskambino. Artimiausiu metu Marijampolės apylinkės teismas spręs, ar tokiai gimdytojai nereikia apriboti motinystės teises.
