Siekdami susidoroti su reikalaujamų slaptažodžių gausa kompiuterių vartotojai stengiasi naudoti tuos pačius ir savo asmeninio el. pašto dėžutei Voratinklyje, ir savo interneto biržos maklerio paskyrai, ir daugeliui kitų “užrakintų” durų virtualioje erdvėje.
Tačiau stengiantis nepamiršti ar nesupainioti slaptažodžių įvairus jų paprastinimas, pasirenkant sutuoktinio ar namų gyvūnėlio vardus, širdžiai mielų miestų pavadinimus ar mėgstamus dainininkus, pavirsta kitu lazdos galu. Paprastus slaptažodžius paprasta ir atspėti, juolab kad yra pakankamai tam skirtų programinių priemonių.
D. Britanijoje kompanijos “CentralNic” atlikta kompiuterių vartotojų apklausa atskleidė, kad iš esmės slaptažodžius naudojančius biurų darbuotojus galima suskirstyti į 4 pagrindines grupes - šeimos (renkasi namiškių vardus), gerbėjų (renkasi įvairias įžymybes), egocentrizmo (save apibūdinantys epitetai, pvz., “kietas”) ir slaptumo (renkasi beprasmiškus simbolių derinius, panaudodami ir skaičius). Žinant ar spėjant apie konkretaus vartotojo būdą įminti jo slaptažodžius tampa dar paprasčiau.
“Forrester Research” duomenimis, problemos, kylančios dėl vartotojų pamirštų slaptažodžių, skirtų prisijungti prie įvairių kompiuterių sistemų ir jų taikymų, sudaro nuo 40 iki 80 proc. visų vidutinės JAV kompanijos IT padalinio gaunamų skambučių. Su slaptažodžių keitimu susijusios vidutinės išlaidos vienam kompanijos darbuotojui sudaro nuo 340 iki 800 dolerių per metus. Didelėse kompanijose, kur darbuotojams reikia 5-15 įvairių slaptažodžių skirtingiems kompiuterių taikymams, problemų mastas ir jų sprendimo kaštai yra gerokai didesni.
