Alvidas JANCEVIČIUS
Vėlų 2003 metų rugsėjo trisdešimtosios vakarą Šiaulių miesto Tilžės gatvės dvidešimt šeštajame name kilo konfliktas, pasibaigęs vieno jo dalyvių mirtimi. Ir kilo jis dėl, atrodytų, kurioziškos priežasties - per garsiai įjungto televizoriaus.
Pagrindinis herojus - tuo metu vos trisdešimtmetį peržengęs Viltaras Balskus dėl jau minėtos priežasties susikivirčijo su motina M. Č. Rimtai susiginčijo, nes motina išbėgo kviesti policijos. Nuo šios vietos V. Balskaus parodymai ir tyrimo nustatyta medžiaga apie įvykį iš esmės skiriasi.
Vyrukas aiškino, jog, motinai išbėgus, į namus grįžęs patėvis A. Č. ir kambaryje nugriuvęs. Po kurio laiko jis, V. Balskus, pamatęs, kad patėvis kruvinas, todėl iškvietęs greitąją medicinos pagalbą. Medikų prašymu ištempęs sužalotąjį iš kambario į laiptinę ir taip susikruvinęs savo drabužius bei batus. Į sudaužyto stiklainio šukes susižalojęs ir rankas.
Kitokią šio incidento versiją pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog, M. Č. išbėgus kviesti policijos, V. Balskus prikibo prie patėvio A. Č. Dėl ko vyrai sukonfliktavo, dabar ne tiek svarbu, tačiau viskas baigėsi dviem tyčiniais peilio dūriais į A. Č. krūtinę ir pastarojo mirtimi. Atvykusiai greitosios medicinos pagalbos felčerei V. Balskus prisipažino dūręs patėviui peiliu, o gal ir nudūręs...
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija V. Balskų nuteisė laisvės atėmimu devyneriems metams.
Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus apeliacinį skundą, nuteistasis pamėgino laimę Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Savo kasaciniame skunde jis, be kita ko, teigė, jog teismų sprendimai esą nepagrįsti bei nemotyvuoti. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvęs daromas psichologinis spaudimas, reikalaujant atsisakyti atlikti savo teisėtus veiksmus. Jis buvęs verčiamas pasirašyti dokumentus nedalyvaujant advokatui. Skunde V. Balskus taip pat nesutiko su teismo išvada, kad jo veikoje nesama atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kad jis prisipažinęs tik jau sulaikytas įrodymų verčiamas. Tai esą neatitinka tikrovės, nes patrulių rinktinės būrio policininkas iškart po įvykio pranešęs, jog jis, V. Balskus, sužalojęs savo patėvį konflikto metu, kad medikai konstatavę mirtį, o V. Balskus išvežtas į policijos komisariatą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybė ar kas nors kitas, be V. Balskaus, negalėjo nužudyti A. Č., buvo tirta pirmosios instancijos teisme ir kruopščiai patikrinta apeliacinėje instancijoje. Nuteistojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokoluose užfiksuotus parodymus, visais atvejais dalyvaujant advokatui, kad jis dūrė peiliu A. Č., patvirtino teismo medicinos bei Kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados. Ištyrus kambaryje vietą, kurioje gulėjo nukentėjusysis, V. Balskaus drabužius ir avalynę, rasta kraujo, priklausiusio A. Č. Visų šių duomenų pagrindu teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą apkaltinamąjį nuosprendį.
Kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo varžomos V. Balskaus teisės. Gynėjas atstovavo V. Balskaus interesams, atliekant visus procesinius veiksmus.
Atskirai nutartyje aptartas lengvinančios aplinkybės netaikymo klausimas. Nuteistasis pats nepranešė teisėsaugos institucijoms apie įvykdytą nusikaltimą. Nusikaltimą išaiškino policijos pareigūnai po to, kai V. Balskus buvo pristatytas į policijos komisariatą ir apklaustas. Ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu jis keitė parodymus ir neigė savo kaltę. Todėl apygardos teismas lengvinančios aplinkybės nuteistajam netaikė pagrįstai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Viltaro Balskaus kasacinį skundą atmetė.
