Alvidas JANCEVIČIUS
"Akistatoje" ne kartą rašėme apie Rokiškio rajono Jūžintų miestelio gyventoją Vaidą Gaigalą, kuris 2004 metų rugsėjo dvidešimt šeštosios naktį užpuolė D. B. Siekdamas merginą išžaginti, akmeniu smogė jai į galvą, o nuo smūgio parkritusią nukentėjusiąją pradėjo nurenginėti. Tačiau mergina nepasidavė, muistėsi, todėl V. Gaigalas smogė akmeniu į galvą dar keletą smūgių. Vėliau teismo medicinos specialistai nustatė, jog aukai į galvą akmeniu buvo suduota keturiolika smūgių. Supratęs, jog D. B. nebegyva, V. Gaigalas nutempė jos kūną į nuošalią vietą.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija žudiką nuteisė galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu trylikai metų. V. Gaigalas liko nepatenkintas nuosprendžiu ir jį apskundė. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija tokį apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Be pasikėsinimo išžaginti D. B. ir ją nužudyti, V. Gaigalas buvo nuteistas dar ir už pasikėsinimą išžaginti kitą moterį, kurią užpuolė 2004 metų gegužės 16-ąją. Tačiau šios nuosprendžio dalies niekas neskundė. Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui V. Gaigalas prašė perduoti bylą tirti iš naujo ir teigė, jog inkriminuotų veiksmų prieš D. B. nepadaręs, įvykio metu buvęs namuose. Atviras prisipažinimas dėl minėtų veikų iš jo buvęs išgautas smurtu, jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavęs. Apie tai, kad buvo mušamas, pasakęs tik apeliacinės instancijos teisme, nes iki tol bijojęs jį mušusių kriminalistų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje konstatavo, jog V. Gaigalas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmos instancijos teisme pripažino padaręs minimąsias nusikalstamas veikas, apie tai davė vienodus bei nuoseklius parodymus. Teismas pagrįstai jais patikėjo, nes tai atitiko kitiems nuosprendyje aptartiems įrodymams. Pusiau nuogas nukentėjusiosios kūnas buvo aptiktas toje pačioje vietoje, kurią nuteistasis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat specialistas konstatavo, kad D. B. mirė nuo galvos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti akmeniu, visumos.
Savo kaltę V. Gaigalas pradėjo ginčyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nors apeliaciniame skunde prašė tik švelninti bausmę. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje nesama jokių įrodymų apie ikiteisminio tyrimo metu prieš V. Gaigalą naudotą smurtą ar kad parodymai gauti neteisėtomis priemonėmis. Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, jog ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuos atliekant V. Gaigalas pageidavo gynėjo, metu gynėjas dalyvavo. Be to, smurto versiją apsvarstė ir tinkamai įvertino apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Vaido Gaigalo kasacinį skundą atmetė.
