Irena ZUBRICKIENĖ
Igliaukos kaime (Marijampolės sav.) gyvenantis Mindaugas Pusvaškis (36 m.) neabejoja, kad jam, prieš gerą pusmetį tapusiam pirmosios grupės invalidu, toliau nebeišsiversti be medikų pagalbos. Anksčiau ūkininkavusiam Mindaugui net nesinori pagalvoti, kad tos pagalbos teks ieškoti Marijampolės ligoninėje. Šioje įstaigoje vyrui buvo amputuota dešinioji koja, kurią buvo galima išsaugoti, jeigu medikai laiku būtų apžiūrėję ir nustatę konkretų sužalojimą.
Lemtinga kelionė į namus
Praėjusių metų lapkričio 12 dieną Mindaugas padėjo kaimynui Jonui Žėgliui supjauti malkas. Darbavosi bene už kokių 800 metrų nuo namų. Planuota talka popiet buvo baigta. Dar kelias valandas trijų vyrų kompanija praleido ilsėdamasi ir kalbėdamasi. Kartu išgėrė butelį degtinės. Anot Mindaugo, nuo tokio nedidelio alkoholio kiekio neblaivus jis nesijautė ir apie 18 valandą patraukė namų link. Vyrui reikėjo eiti gana judraus Prienų - Marijampolės kelio kelkraščiu. Drausmingas pėsčiasis pasirinko kairįjį kelkraštį.
Vienu momentu, kai iki namų buvo likę apie 30 metrų (Mindaugas su šeima gyvena uošvių sodyboje, esančioje prie pat kelio), Mindaugą netikėtai kliudė iš paskos važiavęs automobilis "Audi 80", vairuojamas vilniečio Kastyčio Paulausko. Smūgio banga užmetė pėsčiąjį ant automobilio, ir netrukus nelaimėlis trenkėsi į asfaltą. Kaip aiškino vairuotojas, susidūrimo išvengti nebuvo įmanoma, nes pėsčiasis į kelio važiuojamąją dalį iššoko staiga, tarsi net būtų laukęs tinkamo momento. Mindaugo parodymuose užfiksuota, kad prieš smūgį jis eidamas prasilenkė su dviem priešais važiavusiais automobiliais. Kadangi buvo apakintas jų šviesų, žengtelėjo kokį pusmetrį plento vidurio link. Žingsnio būta lemtingo...
Sužalojimus vainikavo amputacija
Patyręs smūgį į dešiniąją kūno pusę Mindaugas prarado sąmonę. Po to kelios jo gyvenimo dienos, jau būnant Marijampolės ligoninėje, praslinko tarsi vyras būtų nerealiame pasaulyje. Jis tai atgaudavo sąmonę, tai vėl prarasdavo, kalbėjo beveik nesuprantamai.
Nustatyta, kad eismo nelaimės aukai padarytas sunkus kūno sužalojimas: daugybiniai skeveldriniai kojų kaulų lūžiai, galvos ir krūtinės traumos, trauminis šokas. Galų gale, kitos dienos popietę, pacientui netikėtai buvo atlikta dešiniosios kojos amputacija (per šlaunį). Mat kelias valandas prieš tai (po gero pusdienio nuo avarijos) buvo konstatuota, kad Mindaugui nepagydomai sutrikusi galūnės kraujotaka, nes per avariją buvo nutraukta tos kojos pakinklio kraujagyslė.
- Atsimenu, į palatą atėjo traumatologas Gediminas Akelaitis, kuris gyvena mūsų, Igliaukos, seniūnijoje, ir pradėjo aiškinti, kad mano dešinioji koja nebegyva - šalta ir pabalusi, - prisiminė Mindaugas. - Jis pasakė, kad pavojus - gangrena - gresia gyvybei. Vienintelė išeitis - kojos amputacija. Nenorėjau sutikti, nes tos minutės, kai reikėjo apsispręsti, buvo sunkiai suvokiamos protu. Daktaras įkalbėjo. Jis tą amputacijos operaciją ir atliko.
Audito išvados: kalti medikai
Mindaugo artimieji, priversti taikytis su likimu, vos tik išgirdę specialistų nuomones apie pirmosiomis valandomis po avarijos Mindaugą prižiūrėjusių medikų klaidas, pareiškė nepasitikėjimą. Jie atsisakė gydyti nelaimėlį Marijampolėje ir išsigabeno jį į Vilnių, kur gyvena Mindaugo motina. Vyras ilgai buvo gydomas Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, o pastaruoju metu jį jau du mėnesius prižiūri Palangos sanatorijos "Linas" specialistai. Daugiau nei pusę metų Mindaugas priverstas gyventi ne namuose.
Mindaugo sesuo Birutė kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kad nustatytų, kokias klaidas padarė Marijampolės medikai, suteikę Mindaugui pirmąją pagalbą, ir už jas atsakytų. Šios įstaigos specialistų išvados negailestingos medikams.
Nustatyta, kad lemtingąjį vakarą Marijampolės ligoninėje budėjęs ortopedas traumatologas Leonidas Juodis (42 m.) netinkamai atliko savo pareigas. Gydytojas nei vakare, pristačius sužalotąjį, nei kitos dienos ankstyvą rytą neįtarė ir nediagnozavo dešinės kojos pakinklio kraujagyslės sužalojimo (arterija buvo visiškai nutraukta!). Šią traumą buvo galima aptikti echoskopijos dėka, tačiau L. Juodis šio tyrimo net neatliko. Jis, anot išvados punktų, neaprašė žaizdų susiuvimo operacijos, neatsižvelgė į bendrus paciento kraujotakos rodiklius, neįvertino sunkios būklės. Be to, gydytojas nepasirūpino, kad pacientas būtų skubos tvarka nugabentas į Reanimacijos skyrių - jį pasiekė tik po pustrečios valandos. (Traumatologai turi žinoti, kad pirmosios trys keturios valandos, kai pacientui pažeista arterija, yra aukso vertės. Jeigu tai laiku būtų nustatyta M. Pusvaškiui ir suteikta angiochirurgo pagalba, didelė tikimybė, kad paciento galūnė būtų išsaugota.) Negana to, po operacijos (ne amputacijos, o ankstesnės - dėl traumos) gydytojas L. Juodis nesekė M. Pusvaškio būklės - pražiūrėjo šąlančią ir spalvą keičiančią galūnę.
Audito inspekcijos specialistai taip pat nustatė, kad ir kiti medikai tą vakarą nebuvo itin dėmesingi sunkiam pacientui. Gydytoja terapeutė Roma Narbutaitienė nenurodė skirtinų medikamentų, nediagnozavo trauminio šoko, neskyrė skubios reanimatologo (iškvietė tik traumatologą) konsultacijos. Gydytoja terapeutė Violeta Mačiūtienė privalėjo skubiai nukreipti pacientą į Reanimacijos skyrių. Be to, keičiantis medikų pamainoms, nebuvo užtikrintas paciento perimamumas.
Ranka ranką plauna
Didžiausios kaltės svorį pajutęs gydytojas L. Juodis kategoriškai nesutinka su tokiomis žiauriomis Audito inspekcijos išvadomis. Marijampolės prokuratūroje pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl gydytojo tarnybos pareigų neatlikimo (Baudžiamojo kodekso 229-asis straipsnis kaltajam numato baudą arbą areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, taip pat gali būti atimta teisė dirbti tam tikrą darbą), L. Juodis tikino padaręs viską, kas buvo įmanoma ligoninėje turimomis sąlygomis ir esant "tokiam pacientui". Esą atvežtas Mindaugas buvo neblaivus, agresyvus, priešinosi apžiūrai, keikėsi, spardėsi, todėl buvo pririštas diržu prie mobiliųjų neštuvų. Tą patį paliudijo ir kiti Priėmimo bei Greitosios pagalbos skyriuose tuokart dirbę medikai: pacientas buvęs neramus ir agresyvus dar greitosios pagalbos automobilyje, o jį sutramdyti pavykę tik policininkų dėka.
Be to, anot L. Juodžio, ligoninėje tuo metu buvo ir kitas sunkią traumą patyręs pacientas, daugiau ligonių. Dvidešimties metų darbo patirtį turinčiam ortopedui traumatologui M. Pusvaškio kojos trauma paprasčiausiai neatrodė (tik matant ir apčiuopiant) panaši į tokią, kai nutraukta kraujagyslė. Gydytojo žiniomis, Marijampolės ligoninėje nėra galimybės atlikti pakinklio srities echoskopinį tyrimą. O štai Audito komisijos išvadoje teigiama atvirkščiai: šioje ligoninėje, Diagnostikos tarnyboje, yra echoskopas, galintis įvertinti kraujotaką bei jos sutrikimus, ir dirba du echoskopuotojai, kuriuos po įprastų darbo valandų tereikia išsikviesti iš namų, kai yra skubus atvejis. Tiesa, kalbintų ligoninės medikų teigimu, čia nėra nustatyta tvarka skubiai kraujagyslių echoskopijai atlikti - paprastai daromos tik pilvo organų skubios echoskopijos...
"Negrubi praktikos klaida"
Lemtingąjį vakarą dirbusių kolegų remiamas L. Juodis tikino, kad po M. Pusvaškiui atliktos operacijos (tą patį vidurnaktį) abi paciento kojos buvusios vienodai šiltos, stebėta pėdų pulsacija, tad nekilę minties dėl kraujagyslių sužalojimo. O kai esą vėliau netikėtai sutriko dešiniosios kojos kraujotaka, buvo iškviestas aukštesniojo lygio ligoninės specialistas - angiochirurgas iš Kauno medicinos universiteto klinikų. Tokia gydytojo pozicija buvo įvertinta SAM. Paabejojus gydytojo L. Juodžio profesine kompetencija ir sugebėjimu teorines žinias taikyti praktiškai, vis dėlto nutarta, kad L. Juodžio žinios ir patirtis bei veikla atitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimus, o konkretus faktas "vertintinas tik kaip praktikos klaida - bet negrubi". (Negrubu, kad jaunas žmogus dėl medikų kaltės prarado koją!) SAM ministro Žilvino Padaigos pasirašytame dokumente L. Juodžiui rekomenduota "tobulintis ligonių su politraumomis gydymo kursuose". Štai toks kolegų verdiktas...
O ką pasakys teisėsaugininkai?
Kaip minėta, savo galutinio žodžio dar netarė Audito inspekcijos konstatuotas Marijampolės medikų darbo klaidas tiriantys teisėsaugininkai. Ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras Oskaras Martynaitis teigė šiuo metu laukiantis dar vienos ekspertų komisijos išvadų. Jose, tikintis konkrečių atsakymų į teisėsaugininkų užduotis, turėtų atsispindėti, kurio iš grupelės gydytojų, tuokart teikusių pagalbą M. Pusvaškiui, veiksmuose buvo padaryta lemtinga klaida, jauną ūkininką palikusi be vienos kojos.
Prokuroras O. Martynaitis linkęs manyti, kad tyrimas pasieks teismą. Kita vertus, panašių istorijų tyrimo patirtis rodo, kad bent jau Marijampolėje pacientai laimėję tik vieną kovą su vietos medikais - dėl nudegintų dvynukų Zdanių. Kitos istorijos, ilgai tirtos ir analizuotos, sukaupus storus dokumentų aplankus, liko dūlėti prokuratūros archyve. Esą nepavykus nustatyti konkrečios konkretaus mediko tyčinės (!) kaltės (esą klaidos akivaizdžios, bet kiekviena iš jų nebuvusi lemtinga - o lėmusi klaidų virtinė...)
Kartėlio ir nerimo prieskoniai
M. Pusvaškio artimieji irgi kantriai laukia liūdnos istorijos atomazgos. Jų interesus ginantis advokatas teigia, kad verta būtų atnaujinti ir pačios avarijos nutrauktą tyrimą, kuriame esą padarytos skubotos išvados, yra ginčytinų detalių.
Kai buvo ruošiamas šis straipsnis, Mindaugas dar gydėsi ir mankštinosi Palangoje. Vyras jau turėjo laikiną kojos protezą ir mokėsi vaikščioti. Sekėsi labai sunkiai. Tebeskaudėjo ir traumuotą kairiąją koją. Ilgą gydymosi laiką vyras jautėsi tarsi būtų likęs visai be kojų.
Anot Mindaugo motinos, sūnus sunkiai taikosi su jį ištikusia nelaime - jį slegia gresianti šeimos ir artimųjų išlaikytinio dalia. Mindaugui itin skaudu, kad jo 9-metis sūnus ir 13-metė duktė jausis nepatogiai dėl jauno, bet jau invalido tėčio. Neaišku ir kokias pajamas gaus dabar jau invalidumo grupę turintis vyras, nes jis, ūkininkavęs uošvijoje, neturi nė penkerių metų fiksuoto darbo stažo. Mindaugo žmona Birutė taip pat neturi nuolatinio darbo. Keturių asmenų šeima visgi nenori jaustis esanti garbaus amžiaus tėvelių išlaikytinė.
Pusvaškiams skaudu, kad nė vienas iš Mindaugą Marijampolėje gydžiusių gydytojų per aštuonis mėnesius nepasiteiravo, kaip vienakojui ligoniui einasi, nė vienas neatsiprašė. Dar skaudžiau, kad atvežtas Mindaugas jį partrenkusio vairuotojo buvo įvardintas kaip savižudis. Anot paties Mindaugo, todėl medikai ir neskyrė reikiamo dėmesio "girtam savižudžiui". Vyras kategoriškai tvirtina, kad tuokart jokios minties apie savižudybę neturėjo. Užtat gydytojo L. Juodžio pirmasis grubus klausimas apie neva polinkį žudytis Mindaugą labai įskaudino ir supykdė: fizinio ir sielos skausmo kamuojamas pacientas, anot paties, galėjo keiktis ir draskytis, nes jautėsi papuolęs ne ten, kur juo rūpinsis, tačiau tai darė nesąmoningai. Mindaugas tikina nedaug ką prisimenąs apie valandas, praleistas Priėmimo skyriuje, kurios jo gyvenimą pakeitė iš esmės...
Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:
- Pastaruoju metu Marijampolės ligoninė neišsikapanoja iš skandalų
- Ligoninės direktorė Audronė Kuodienė nelinkusi nutylėti medikų klaidų, bet labai norėtų, kad žiniasklaida garsintų ir sėkmingus medikų veiksmus, džiugias istorijas
2005 07 15
