Naujosios dramos akcijoje - režisieriaus iš Sankt Peterburgo Andrejaus Mogučyj (“Formalnyj teatr”) spektaklis, sukurtas iš sapnų ir prisiminimų materijos. Spektaklį bus galima matyti gegužės 18 d. Jaunimo teatre.
Vieno iš žymiausių naujosios rusų teatro kartos menininkų Andrejaus Mogučyj įkurtas “Formalnyj teatr” - pirmasis nepriklausomas teatras Sankt Peterburge, kurio estetika grindžiama netradicinių erdvių ir eksperimentinių formų paieškomis. Teatras vaidina spektaklius ir uždarose patalpose, ir po atviru dangumi. “Formalnyj teatr” neturi nuolatinės vaidybos aikštelės, todėl dažniau vaidina svetur nei Rusijoje - tai viena daugiausiai užsienyje gastroliuojančių Rusijos trupių.
Garsiausias “Formalnyj teatr” spektaklis “Durnių mokykla”, dalyvausiantis šių metų Naujosios dramos akcijoje, apdovanotas aukščiausiais Rusijos teatrų apdovanojimais - “Auksinio sofito” ir “Auksinės kaukės” premijomis, taip pat pelnė pagrindinį Edinburgo festivalio prizą “Edinburgh Fringe First Award” ir Belgrado tarptautinio teatro festivalio BITEF Didįjį prizą.
Šiuolaikinių vaizduojamųjų menų atradimai domina režisierių ne mažiau nei naujos teatro formos. Jo teatras išaugo iš konkretaus meno žanro - performanso. Instaliacijos, objektai “įaugę” į Andrejaus Mogučyj spektaklių veiksmo audinį, jo teatro aktoriai puikiai orientuojasi šioje daugialypėje erdvėje.
Kritikai ne kartą lygino “Durnių mokyklą” su puikiai Lietuvos žiūrovams pažįstamo Jevgenijaus Griškovetso spektakliais, šio dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus ypatinga bendravimo su žiūrovais forma ir sugebėjimu kalbėti apie visiems bendrus, nors ir kraštutinai įasmenintus, praeities prisiminimus per neįtikėtinai tikslias ir paprastas detales.
Andrejaus Mogučyj ir Jevgenijaus Griškovetso spektaklius vienija pasakojimas pirmu asmeniniu apie visuotinę patirtį, tačiau režisierius iš Sankt Peterburgo, kartais vadinamas vieninteliu antrosios Rusijos sostinės avangardistu, patraukia žiūrovus ne tik pasakojamuoju elementu.
“Durnių” mokykla yra tarsi šio spektaklio žanras - tokios yra šiuolaikinio žaidimo taisyklės. Groteskiškų situacijų kaskadų žiūrovams sukeliami atpažinimo ir pasikeitimo pojūčiai, susidūrę “išskelia” kibirkštį, kurią galima vadinti katarsiu - ryškiausia, iki šiol laukiama ir paradoksaliausia teatrine patirtimi.
Vizualinės, plastinės, muzikinės asociacijos paverčia Sašos Sokolovo romano prozą scenine poezija. Andrejaus Mogučyj spektaklyje pasiekiamas retas sceninio veiksmo efektyvumo, paveikumo bei abipusio scenos ir žiūrovų pasitikėjimo lygis.
“Durnių mokyklos” herojai veikia sudėtingoje sapnų realybėje, teatrinių instrumentų “prapjautame” žmogiškos sąmonės kūne. Žiūrovas kartu su aktoriais prisimena, lygina savo vaikystės patirtis su sapnų veidrodyje susidvejinusio, į du personažus suskilusio pagrindinio herojaus prisiminimais. Režisierius nagingai tarsi sapnų mechanikas valdo atminties aparatą. Scenos-nušvytimai montuojamos į įtemptą veiksmo ritmą. Atminties vaizdiniai tarsi rudeniniai lapai šiugždančiu srautu užpildo sceną. Spektaklio herojų gyvenimas - prisiminimas. Tai, ko seniai nebėra, tai, kas už laiko ribų.
Bandant apibendrinti “Durnių mokyklos” patirtis ir žodžiais išreikšti sapnišką šio spektaklio vaizdingumą, galima atrasti įvairiausių atitikmenų, panašios meninės prigimties reiškinių - ir japoniškų-rusišką haiku, ir gyviausios praeities patinos padengtus Andrejaus Tarkovskio filmų kadrus.
Šį gražų, beprotiškai keistą ir kartu tobulai logišką teatrą iki galo suprasti galima tik širdimi, bet ne protu.
Andrejaus Mogučyj spektaklį “Durnių mokykla” galite pamatyti gegužės 18 dieną Jaunimo teatre. Bilietai į Naujosios dramos akcijos spektaklius parduodami Jaunimo ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro kasose.
