Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, Vilniaus apygardos teismas nutraukė baudžiamąją bylą sunkiais nusikaltimais kaltintam Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentui kauniečiui Gintarui Skobui (40 m.).
G.Skobas buvo siejamas su pasikėsinimu į kauniečius Vidmantą Urniką ir gaujos nario Dariaus Steponavičiaus nužudymu.
D.Steponavičius buvo nušautas 1992 metais Kaune, o V.Urnikas tik atsitiktinai nenukentėjo.
Verslininkas neprisipažino
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, vadovaujama Reginos Pocienės, nusprendė, kad G. Skobo dalyvavimo aplinkybės išsiaiškintos, kai bylą pradėjo tirti Generalinė prokuratūra. Dabar jau suėjo 14 metų po padaryto nusikaltimo, o senaties terminas - 10 metų. G. Skobas visus tuos metus pragyveno toje pačioje vietoje, nesislapstė. Jis charakterizuojamas teigiamai. Tarp daugybės padėkų byloje yra ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytas raštas, kuriame dėkojama už verslo santykių plėtrą.
Pats G.Skobas teisme sakė esąs nekaltas dėl žmogžudysčių organizavimo. Paklaustas, ar pažįsta kitus teisiamuosius, verslininkas atsakė, jog yra kartu sportavęs su Dinaru Užkuraičiu. "Po to, kai man pareikšti įtarimai dėl nužudymų organizavimo, buvau išrinktas verslininkų organizacijos vadovu", - tokius argumentus teismui pateikė per visus posėdžius brangų kostiumą vilkėjęs G.Skobas. Jis taip pat tvirtino jokios gaujos nekūręs ir nurodymų nužudyti buvusius gaujos narius nedavęs.
Autoritetas davė parodymus
Visai kitaip kalbėjo kiti teisiamieji. Du iš jų - Dinaras Užkuraitis ir Jonas Bielskis - sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir padėjo atskleisti gaujos nusikaltimus.
J.Bielskis Kauno kriminaliniam pasauliui priklauso keliasdešimt metų, jo nuomonę gerbdavo visų kriminalinių šeimų autoritetai, todėl jo sutikimas bendradarbiauti kriminaliniam pasauliui buvo labai netikėtas. Dabar, kai jau paskelbtas nuosprendis šios gaujos dalyviams, davusieji parodymus tikriausiai graužiasi pirštus, nes teisėjai nebuvo atlaidūs atgailaujantiesiems.
Teisme apie gaujos nusikaltimus sąžiningai papasakojęs D. Užkuraitis nuteistas kalėti net 8 metų. O viską neigęs G. Skobas - ramiai sau iš teismo salės iškeliavo namo. Po tokių teisėjų akibrokštų taps daug sunkiau prakalbinti nusikaltėlius, nes bendradarbiauti su teisėsauga jiems nenaudinga. Geriau viską neigti, nes tada būna galimybė išvengti nelaisvės.
J.Bielskis tai, matyt, pajuto anksčiau ir buvo sugebėjęs pasprukti iš namų arešto, kur jį saugojo pareigūnai. Tačiau neilgam - Peterburge buvo sučiuptas ir grąžintas į Lietuvą. Dabar jo byla bus nagrinėjama atskirai.
O pirmuosiuose teismo posėdžiuose J.Bielskis papasakojo, kad dar 1991 metais kaunietis Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė, subūrė grupuotę, kuri ėmėsi "verslininkų apsaugos". Šią idėją ypač rėmė G.Skobas, kuris ir įtikindavo verslininkus mokėti Ramaškei "už apsaugą" arba, kitaip sakant, - mokėti duoklę. J.Bielskis atskleidė ir Kauno gaujų schemą, papasakojo apie Kauno nusikalstamų "šeimų" tarybą, jos posėdžius. Tarybos metu buvo renkami pinigai - vadinamasis "obščiakas" įkliuvusiems nusikaltėliams paremti.
Žudikas prisipažino
Apie Kauno gaujas teisme daug papasakojo ir D.Užkuraitis: "Iš pradžių priklausiau Vidmanto Urniko - Vidmos vadovaujamai grupuotei. Į ją įsitraukė ir R.Kuzminas, ir G.Skobas. Mes vogėme automobilius, darėme kitus nusikaltimus", - parodymus duodamas pasakojo D.Užkuraitis. Kaip tik į gaują atėjus G.Skobui, nusikaltėliai iš bendrovių ėmė rinkti duoklę, o pinigus investuodavo į verslą.
Atsiradus daugiau pinigų, prasidėjo ir nesutarimai. Anot D.Užkuraičio, Darius Steponavičius, vienas iš gaujos autoritetų, ginklu pagrasino G.Skobui ir R.Kuzminui. Jis nusprendė įkurti savo grupuotę, tada G.Skobas ir sukūrė planą nužudyti D.Steponavičių.
D.Užkuraitis papasakojo, kad 1992 metų rugpjūčio 30-osios vakarą G.Skobas, prieš tai papasakojęs, ką reikės daryti, ir davęs ginklus, nuvežė jį į nusikaltimo vietą.
Tik apie vidurnaktį D.Steponavičius su V.Urniku, pastatę automobilį aikštelėje, pasuko namų link. G.Skobas pamirksėjo automobilio žibintais. Tai buvo ženklas, kad D.Užkuraitis turi pradėti egzekuciją. "Man viskas susimaišė. Aš į ateinančius vyrus pradėjau šaudyti - paleidau ilgą šūvių seriją ir ėmiau bėgti. Vėliau prisiminiau, kad iš pradžių turėjau mesti granatą. Vėl grįžau ir ją numečiau. Tada nugriaudėjo sprogimas, - teisme pasakojo teisiamasis. Kitą dieną jis sužinojo, kad nušovė tik D.Steponavičių, o V.Urnikas liko gyvas.
Beje, teisme D.Užkuraitis pasakojo, kad G.Skobas jam rodė šios žmogžudystės tyrimo bylą ir sakė, kad jos kopijas gavo iš Kauno policijos pareigūnų. Todėl teismas nuosprendyje pažymėjo, kad per dešimtmetį nuo nusikaltimų padarymo teisėsaugos institucijos turėjo galimybę ištirti šiuos nusikaltimus, įtariamieji nesislapstė, D.Užkuraitis netgi buvo apklaustas ir davė parodymus. Poslinkis byloje įvyko tik tada, kai iniciatyvos ją tirti ėmėsi Generalinė prokuratūra. Buvo sudaryta prokurorų ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnų grupė seniau Kaune įvykdytiems sunkiems nusikaltimams tirti.
Nuosprendis
Generalinė prokuratūra kol kas neskelbia, ar apskųs nuosprendį, tačiau kaltinimą palaikiusį prokurorą pribloškė toks teisėjų sprendimas. Generalinė prokuratūra G.Skobą siūlė įkalinti 11 metų ir 6 mėnesiams.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, G.Skobui bus grąžintas 100 tūkstančių litų piniginis užstatas. Už tokią sumą G.Skobas buvo paleistas iš areštinės, kurioje išbuvo kelias savaites.
G.Skobas anksčiau priklausė Milijonierių klubui, kuriame buvo maždaug 10 turtingiausių šalies verslininkų.
Banditizmu, pasikėsinimais nužudyti ir įvykdytomis žmogžudystėmis kaltinti kiti Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai nuo bausmės neišsisuko - Arikas Pastuškovas - Storas nuteistas kalėti 11 metų 6 mėnesius, Dinaras Užkuratis ir Rolandas Grigonis - po 8 metus, Artūras Balnanosis - Bulba - 12 metų pataisos namuose.
Neteisėtu šaudmenų laikymu kaltintam Algirdui Terleckui skirta 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda - tai yra 31 tūkstantis 250 litų.
Be to, kaltais dėl nužudymų pripažinti nuteistieji nužudytųjų artimiesiems turės sumokėti šimtatūkstantines sumas už patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Nuosprendį ir prokuratūra, ir nuteistieji su savo advokatais gali apskųsti Apeliaciniam teismui.
BNS ir "Akistatos" informacija
