Lietuvos miestuose gyvena maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o likusieji - kaime.
Statistikos departamento duomenimis, kuriais užfiksuota situacija prieš vienus metus iki 2001-aisiais vykusio visuotinio surašymo, iš 3,451 mln. žmonių mieste gyveno 65,9 proc., arba 2,189 mln., o kaime - truputį daugiau kaip trečdalis - 34 proc., arba 1,129 mln.
Lietuvos gyventojai pasižymi aukštu sėslumo lygiu. Per vienus metus iki surašymo tik 3,3 proc. miesto gyventojų keitė savo gyvenamąją vietovę, o kaimo gyventojų - dar mažiau - 3 proc. Miesto gyventojai dažniau negu kaimo kėlėsi gyventi į kitus miestus, kaimo gyventojai dažniau negu miesto kėlėsi gyventi iš vieno kaimo į kitą.
Dažniausiai savo nuolatinę gyvenamąją vietovę keitė 20-39 metų gyventojai, sėsliausi buvo 60 metų ir vyresni gyventojai - jie nuolatinę gyvenamąją vietovę keitė itin retai.
Surašymo metu buvo surašomas kiekvienas Lietuvos pilietis, gyvenantis šalies teritorijoje arba esantis užsienyje iki vienų metų, kitos valstybės pilietis, turintis leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje ir gyvenantis joje ilgiau kaip vienus metus.
Pagal surašymo duomenis, iš 3,484 mln. žmonių 92,9 proc. Lietuvos gyventojų gimė Lietuvoje, iš jų 45,1 proc. - mieste, 47,8 proc. - kaime. Surašymai suteikė galimybę palyginti Baltijos šalių gyventojus pagal gimimo vietą: Latvijoje pačioje šalyje atitinkamai gimė 82 proc. gyventojų ir 18 proc. - užsienyje, Estijoje šis santykis sudaro atitinkamai 81 proc. ir 18 proc.
Statistikų skaičiavimais, 60 proc. miesto gyventojų Lietuvoje gimė mieste, kas trečias - kaime. Daugiau kaip 80 proc. kaimo gyventojų gimė kaime ir tik kas septintas - mieste.
204,1 tūkst., arba 5,9 proc., gyventojų gimė ne Lietuvoje. Didžiausią jų dalį sudaro gimę Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
ELTA
