Su kompiuteriais užaugusi skaitytojų karta iš rašytojų ir leidėjų tikisi naujų literatūrinių žaidimų. Juk parsisiųsti iš interneto programinę įrangą, sugeneruojančią monitoriuje romano veiksmą, kur kas patogiau, nei keliauti popierinės knygos puslapiais.
Skaitmeninių technologijų poveikis tekstui prasidėjo su WWW atsiradimu: ne vieną literatūros avangardistą sužavėjo interaktyvaus teksto galimybės. Vadinamojo hiperteksto rašytojai (norintys susipažinti su jų kūrybos pavyzdžiais gali užsukti į vieną pirmųjų “hiperliteratūros” žurnalų “BeeHive” (http://beehive.temporalimage.com/departments/index.html) ėmėsi vilioti nuorodomis šokinėjančius skaitytojus į netikėtų aliuzijų spąstus, pakišdami tai kito teksto fragmentus, tai animuotą iliustraciją, tai žodžiams akompanuojančius garsus. Įdomu, bet atsibosta. Kaip ir bandymai perteikti šiuolaikinio gyvenimo “modernumą” gausiai popierinėse knygose cituojant herojų elektroninius laiškus, SMS žinutes, barstant jų mėgstamiausius URL. Ilgainiui ko gero nusibos ir anglų kalbos profesoriaus Erico Browno sukurta elektroninių knygų skaitymo ir rašymo technologija DEN, tačiau šiuo metu tai viena didžiausių eksperimentavimo su skaitmeniniu tekstu naujienų.
Profesoriaus Browno užpatentuota DEN (digital epistolary novel) technologija - tai XVIII-XIX a. populiaraus epistolinio romano (pamenat B. Stokerio “Drakulą”?) skaitmeninė inkarnacija.
Intriga paprasta: atsitiktinai ne tuo adresu išsiųstas elektroninis laiškas supažindina du žmones. Užsimezga lengvas flirtas, po virtualaus bendravimo skiriamas pirmasis “tikras” pasimatymas. Tačiau vienas iš herojų randamas nužudytas, o įtarimas, suprantama, krenta ant kito.
Visa žinančio pasakotojo romane nėra - veiksmas remiasi pačių veikėjų elektroniniais laiškais, jų siųstomis interneto žinutėmis, į pranešimų gaviklius gautais pranešimais, informacija iš su kūrinio siužetu susijusių interneto svetainių. Norintys perskaityti (nemokamai) E. Browno romaną “Intimacies” turi iš jo svetainės (http://www.greatamericannovel.com) parsisiųsti maždaug 1,8 MB skaitytojo sąsają ir įdiegti ją savo kompiuteryje.
Paleidus ekrane atsiranda DEN 1.2 versijos programos sąsaja, padalinta į keturis langus, imituojančius el. pašto, interneto žinučių (IM) programas, interneto naršyklę ir pranešimų gaviklį. Pagrindinio lango viršuje esančiomis kortelėmis pereinama į tolimesnius veiksmo etapus (“1 savaitė”, “2 savaitė” ir t.t.). Skaityti pradedama nuo el. pašto programos lange atsirandančių laiškų, kurie pateikiami chronologine tvarka. Ilgainiui pagal autoriaus sumanymą į siužeto rezgimą įsijungia IM žinutės, WWW tinklapiai, SMS.
Skaitytojas tarsi koks elektronines komunikacijas sekantis slaptasis agentas stebi visus veikėjų kontaktus internetu ir gilinasi į įvykių eigą, kurios pakeisti kol kas negali - dabartinė sąsajos versija to neleidžia. Jei leistų, komplikuotųsi DEN užpatentavusio profesoriaus verslo modelis - jis ketina pardavinėti DEN programinę įrangą patiems rašytojams. Jiems skirta sąsaja “DEN WriterWare” kainuotų maždaug 150 JAV dol.
Tiesą sakant, bent iš pradžių stebėti romano įvykius pro DEN langus tikrai įdomu. Aišku, jei koks gudragalvis sumanys, kaip padaryti, kad skaitytojas į DEN elektroninio pašto ar IM programos langus laiškus ir žinutes galėtų gauti ne iš savo kietojo disko, bet iš interneto, nustatytais laiko tarpais ar realiuoju laiku siunčiamas paties autoriaus ar leidyklos serverio, skaitymo procesas taptų gerokai įdomesnis. Ne tik dėl didesnio tikroviškumo - juk kai kuriais atvejais romano ir tikrovės siužetai gali apsikeisti vietomis. Pavyzdžiui, jei žinutę ar nuorodą skaitytojui atsiųs autoriumi apsimetęs hakeris... Kas sakė, kad skaitant knygą jums nieko negali atsitikti?
