Jūsų pirštai pernelyg protingi, kad naudojantis telefonu būtų skirti tik jo mygtukams spaudyti. Netolimoje ateityje SMS žinutes galėsime pačiupinėti: Vokietijoje pristatytas lytėjimo pojūtį “įdarbinusio” mobiliojo telefono prototipas.
Lig šiol mobilieji telefonai leisdavo mums bendrauti tik garsu ir vaizdu, kitų žmogaus juslių galimybė (beje, labai svarbi) dalyvauti informacijos mainuose buvo ignoruojama. Gal tikrai kada nors ateis laikas, kai niekas nesistebės pamatęs ką nors laižant ar uostant savo telefoną, o prie energingo jo čiupinėjimo jau pratinosi Hanoveryje vykusios technologijų parodos “Hannover Messe” (http://www.hannovermesse.de) dalyviai.
Neuroinformatikos specialistai iš Bonos universiteto (http://www.nero.uni-bonn.de) sukūrė mobiliojo telefono prototipą, kuriame įrengtos kiekvienam rankos pirštui skirtos specialios “pagalvėlės”. Kiekviena turi po 8 adatėles, kurios priklausomai nuo siunčiamų signalų gali judėti aukštyn ir žemyn, dirgindamos pirštų galuose esančius lytėjimo receptorius. Taip sudaroma galimybė transformuoti tekstinę žinutę į “lietimo melodiją”, kuri perduodama sutartiniais ženklais - vartotojo apčiuopiamomis formomis (tiesiomis linijomis, spiralėmis, apskritimais, atskiromis raidėmis ir t.t.). “SensoTrans” (Signal converter for the transformation of sensual perceptions) pavadinta sistema, nors ir primenanti Brailio raštą, nėra skirta akliesiems ar nebyliams. Jos kūrėjai tikisi lytėjimo pojūčių galimybę integruoti į naujos kartos mobiliuosius telefonus ir kitas ryšio priemones. Tikslas ambicingas: manoma, kad ateityje bus galima siųsti vien tik lietimo būdu sukurtus SMS.
Pasak Bonos universiteto specialistų, informacijos vertimas lytėjimo pojūčiais anaiptol nekonkuruoja su galimybe gauti ją vaizdais ar garsais - tai esąs tik naujas ir greitas būdas susižinoti “pirštais” su artimiausiais žmonėmis. Tam gali būti naudojama atitinkama programine įranga pačių susikurta ar telefone įrašyta sutartinių ženklų sistema.
Mokslininkai teigia, kad daugeliui gyvūnų, taip pat ir primatų, lytėjimas ir uoslė yra kur kas svarbesni už klausą bei regėjimą. Tačiau ryšio priemonėse šis svarbus komunikacijos kanalas visiškai arba iš dalies užblokuotas, nors gamta pasirūpino kuo platesnėmis jo naudojimo galimybėmis: kiekviename kvadratiniame žmogaus odos centimetre yra apie 100 lytėjimui jautrių ląstelių. Jos gali registruoti maždaug 0,01 mm tikslumu kintančias vibracijas iki 500 virpesių per sekundę dažniu. Tokį galingą informacijos perteikimo instrumentą ryšių priemonėse galima išnaudoti kur kas labiau, nei siunčiant paprasčiausias lytėjimo SMS žinutes “Būsiu namuose po valandos” ar pan. Kai kurie galimi “SensoTrans” taikymai gana netikėti: pavyzdžiui, prie navigacijos sistemos prijungtas automobilio vairas su adatėlėmis gali pranešti vairuotojui apie artėjančią kliūtį ar pasirinkti tinkamiausią maršrutą pasukant į dešinę ar kairę.
