Skaitmeninės informacijos tvermės dėsnis– failai iš niekur neatsiranda ir niekur neprapuola (kaip klaidingai mano kai kurie pradedantieji vartotojai) – užtikrina, kad pedantai savo kompiuteriuose gali įsivesti idealią tvarką. Kas kita – fizinis pasaulis, kuriame dingsta viskas, kas tik blogai padėta.
Priversti kompiuterį tapti savo asmeninių daiktų prievaizdu, akylai stebinčiu, kas ir kieno buvo paimta ir kada padėta į vietą, palyginti nesunku. Jei tikėtume JAV bendrove “Intelli Innovations” (http://www.intellisw.com), visą savo namų inventorių – tūkstantinę knygų biblioteką, vaizdajuosčių prigrūstą lentyną, šimtais skaičiuojamą CD ir DVD kolekciją ar bet kokį kitą į anarchiją linkusį asmeninį turtą galima suvaldyti paprasčiausiu mygtuko spustelėjimu.
Tik spaudyti reikia ne kompiuterio pelę, o kurį nors iš bendrovės gaminamų brūkšninio kodo skenerių, skirtų ir namų, ir verslo vartotojams. “IntelliScanner” šeimos skeneriukai, prie kompiuterio jungiami USB kabeliu arba belaidžiu “Bluetooth” ryšiu, komplektuojami su įvairia tvarką prižiūrinčia programine įranga, kuri gali sisteminti kone viską – pradedant optinių diskų archyvu, baigiant vyno kolekcija.
Namų vartotojams skirtas naujausias brūkšninio skenerio modelis “IntelliScanner” (variantas su USB – 249, su “Bluetooth” – 349 JAV dol.) suderinamas su naujausiais brūkšninio kodo standartais ir automatiškai atpažįsta 10 ir 13 skaičių ISBN kodą.
Tereikia prikišti skenerį prie galiniame knygos viršelyje atspausdinto ISBN numerio, ir jis automatiškai bus įkeltas į “Media Collector/Collection 2.0” programos duomenų bazę, padedančią automatiškai organizuoti savo knygas, CD, DVD ir žaidimus.
Programa ne tik inventorizuoja vartotojo kolekciją, bet ir seka, kada ir pas ką iškeliauja daiktai: kam buvo paskolintas diskas, knyga ar žurnalas, primena apie pasibaigusį skolinimo laiką, užregistruoja vėl į namus sugrįžusią nuosavybę. Žinoma, informaciją apie skolintoją reikia į kompiuterį įvesti pačiam – skeneris dirbtinio intelekto neturi. Jis įsimena tik laiką, datą ir inventoriaus brūkšninį kodą. Beje, apie kodą - savo atvirukų kolekciją ar namų apyvokos daiktus - galima ženklinti dviem būdais. Paprastesnis – klijuoti prie jų iš anksto parengtus lipdukus su brūkšniniais kodais, pridedamus prie “IntelliScanner” paketo. Pasibaigus jų ištekliams lipdukų galima užsisakyti papildomai. Antrasis – pačiam gamintis brūkšniuotas etiketes. “XTagger” programa padės susikurti norimą brūkšninį kodą, pasirinkti jo dydį ir spausdinimo raišką. Savo užkoduotas etiketes belieka pasiųsti į spausdintuvą.
Nors prie kompiuterio prijungtas rankinis skeneris norom nenorom kelia asociacijas su prekybos centro kasomis, be to, nesu didelės namų bibliotekos entuziastas ir neturiu vyno rūsio, mintyse asmeninį pritaikymą “IntelliScanner” lazeriukui radau iškart: brūkšninio kodo etiketėmis bandyčiau įveikti chaosą, tvyrantį fotojuostų pripildytoje batų dėžėje. Mintis vienu skenerio mygtuko spustelėjimu išsikviesti į kompiuterio ekraną nuotraukų aprašymus visgi intriguoja. Tik kažin kur daugiau sugaiščiau: skaitmenindamas kadrus fotojuostų skeneriu ir juos aprašinėdamas, ar lipdydamas prie komentarų paties pasigamintus brūkšninius kodus.
