Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Išgirdę, kokia bausmė skirta motiną - sunkią ligonę - nužudyti pasikėsinusiam bei kaimynės ūkinį pastatą tyčia padegusiam Petrui Inapui (47 m.), Kauno rajone, Muniškių kaime, esančios "Lokomotyvo" kolektyvinių sodų bendrijos gyventojai negalėjo patikėti savo ausimis... Už abu nusikaltimus - treji metai nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant! Ir įpareigojimas atlyginti padarytą žalą (3 000 litų) už sudegintą statinį...
- Ir tai vadinama bausme? - ironiškai svarstė Petro Inapo kaimynai, pabūgę laisvėje vaikštančio girtuoklio keršto, todėl nepanorę pasakyti savo vardų ir pavardžių. - Tai ko dar valdžia verkšlena, kad auga nusikaltimų skaičius?! Jei vagys, plėšikai, chuliganai ir net žmogžudžiai jaučiasi nebaudžiami - kitaip ir būti negali!
Dėl P. Inapui skirtos gana švelnios bausmės pasipiktinimo neslėpė net nuteistojo dukra, Palemone gyvenanti Jovita P. Ją užaugino močiutė - Petro motina ir nusikaltimo auka Marijona Inapienė. Taigi Jovitai močiutė buvo kaip motina - artimiausias ir mylimiausias žmogus.
Tėvą "suėdė" alkoholis?
- Kartais pati savęs mintyse klausiu - kaip drįstu tėvui linkėti patekti į kalėjimą, - kalbėdamasi su "Akistatos" korespondente, atvirai prisipažino Jovita P. - Bet vos prisiminus, kiek nuo jo teko prisikentėti man ir kiek su tėvu, savo vienturčiu sūnumi, vargo močiutė, širdyje šiam žmogui nelieka nė kruopelytės gailestingumo...
Jovitos tėvai išsiskyrė, kai jai ėjo antri metukai. Mergaitė liko pas motiną, tačiau labai dažnai apsilankydavo ir užsibūdavo pas senelius - tėvo tėvelius. Dar po kurio laiko Jovita persikėlė pas juos gyventi.
Kol tėvas išgerdavo retai, dukra jautė ir jo meilę, ir rūpestį. Tačiau kuo toliau, tuo labiau P. Inapas junko į alkoholį... Ilgainiui tėvas išvis atsiribojo nuo dukters - nustojo ją remti materialiai, aplankydavo tik retomis progomis. O vis dažniau tarpdury pasirodęs "užpiltomis akimis" bei pykčio perkreiptu veidu, išgąsdindavo ir dukrą, ir savo tėvus. Dar agresyvesnis jis tapo po tėvo, Jovitos senelio, mirties.
Kai Jovita užaugo, močiutė jai paliko kuklų butą Palemone, o pati su vienturčiu sūnumi Petru išsikėlė į tėviškę Kauno rajone, Muniškėse (ten dabar ir įsikūrusi "Lokomotyvo" sodų bendrija). Jau tada Jovitai kilo abejonių, ar stiklelio vergu tapęs tėvas nepradės dar labiau kvailioti, neskriaus savo motinos? Močiutė anūkę nuramino. Kaip vėliau paaiškės, senolė nesiskundė, nes nenorėjo, kad Jovita jaudintųsi. Apie alkoholiko sūnaus smurto proveržius ilgai nežinojo net artimiausi kaimynai...
Kėsinosi sudeginti gyvą
Buvo šiųmečio vasario 23 - osios popietė. Močiutę aplankyti atvažiavusi Jovita iškart suprato, kad atsitikę kažkas negera. Tačiau kad ir kaip Jovita bandė močiutę iškvosti, ši atkakliai tylėjo. Galiausiai puse lūpų prasitarė labai bijanti sūnaus Petro. Mat prieš keletą dienų Petras, būdamas girtas, jos esą vos nenužudęs - prismaugęs, o paskui iš krosnies ant kilimo pažėręs karštų žarijų, grasinęs sudeginti ir ją, motiną, ir visą turtą... Tąkart motina išmaldavusi Petrą pasigailėti, josios nenužudyti, tačiau pamišėlis sūnus esą pagrasinęs savo pažadą greitu laiku įvykdysiąs!
Pakraupusi iš siaubo Jovita paliepė močiutei kuo greičiau rinktis reikalingiausius daiktus ir keltis atgal į butą Palemone. Tačiau senolė kategoriškai atsisakė kur nors važiuoti.
Apie tėvo smurtą bei šiurpius ketinimus Jovita norėjo pranešti policijos pareigūnams, tačiau močiutė griežtai uždraudė tai daryti. Marijona Inapienė anūkei prasitarė netikinti, kad sūnus ryžtųsi padaryti tokį baisų nusikaltimą. Maža ką girtas žmogus esą gali prišnekėti...
Lygiai po paros, kitos dienos popietę, Jovitai paskambino močiutės kaimynė ir paprašė kuo skubiau lėkti į Muniškes. Atsitikusi didelė nelaimė!
Tuo laiku Marijona Inapienė buvo ką tik pasiekusi netoliese gyvenančios Onutės M. sodybą. Viešnia buvo persigandusi, visa drebėjo. Garbaus amžiaus senolė prasitarė likusi gyva tik per plauką - vos vos sūnų išmaldavusi pasigailėti! Vargšė moteris po pažastimi spaudė savo laidotuvėms pasisiūtus drabužius - vienintelį reikalingiausią daiktą, kurį spėjo pastverti iš degančio namo! Po kelių akimirkų Marijona susizgribo rankinėje pamiršusi pasą, tačiau grįžti atgal pabijojo...
Košmaras Stumbro gatvėje
Atskubėjusiai anūkei močiutė pagaliau viską atvirai išklojo - kiek nuo Petro tekę kentėti, koks jis visąlaik buvęs žiaurus, negailestingas (mūsų turima informacija, Petras motiną buvo sumušęs daug kartų, sulaužęs šonkaulius, sutrankęs galvą). Paskutinysis sūnaus išpuolis senolei pagaliau pravėrė akis. Ji apsisprendė sadistui sūnui nedovanoti - parašė pareiškimą policijai.
Pasirodo, tą dieną Petras kažkur prisigėrė, ir, grįžęs namo, kaip įprastai, ėmė "ieškoti priekabių" (sužvėrėjusio sūnaus nesustabdė net tai, kad motinai neseniai buvo diagnozuota sunki onkologinė liga - į žarnyną buvo įvestos specialios medicininės priemonės, dėl stiprių pilvo skausmų senolė vos galėjo paeiti). Nieko nelaukęs, gryčioje buvusią motiną sūnus užrakino ir, įlindęs į trobos priestatą, prie sienojų prispaudė uždegto vatino ritinį! Pro sienų plyšius į kambarį bemat ėmė veržtis aitrūs dūmai. Neturėdama kitos išeities, Marijona sukaupė visas jėgas ir šiaip taip užsiropštė ant palangės. Kad ir kas benutiktų, ji apsisprendė šokti pro langą. Kieme sukiojęsis ir iš bejėgės motinos atvirai šaipęsis Petras, regis, to tik ir laukė: motiną nubloškė atgal į dūmų pilnas patalpas! Ant grindų nusviesta Marijona stipriai susitrenkė. Kęsdama baisų skausmą moteris puolė ant kelių ir ėmė maldauti pasigailėti - nesudeginti gyvos! Senolė klykė visu balsu, kad sūnus jos nepaliktų užrakintame kambaryje kankintis liepsnose, maldavo, kad geriau pasmaugtų!
Petras trobos duris atrakino tuo metu, kai senolė jau buvo beužtrokštanti dūmais... Leisgyvė Marijona tik per stebuklą pasiekė kaimynės Onutės sodybą...
Kaip vėliau paaiškėjo, pabėgęs iš padegtų namų, P. Inapas stabtelėjo prie kaimynystėje gyvenančios Aldonos V. ūkinio pastato ir jį padegė! Statinys supleškėjo iki pamatų.
Policijos pareigūnai P. Inapą surado miške. Alkoholiu trenkiantis vyras pasiaiškino ieškąs grybų, paskui pareiškė liepsnomis bandęs sunaikinti kurmius... Įtariamasis nesąmones kalbėjo ir per apklausą - matyt, bandė suvaidinti psichikos ligonį. Tyrėjas skyrė teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau specialistų komisija nustatė, kad P. Inapas esąs sveikas, vadinasi, privalo atsakyti už savo veiksmus.
Paskutinysis sūnaus išpuolis smarkiai paveikė ligotos motinos sveikatą - jėgos pastebimai silpo... Netrukus M. Inapienė atgulė ant patalo. Nuo sunkios ligonės nesitraukė tik anūkė - nors teismo laukė laisvėje, sūnus taip ir neparodė akių, motinos net neatsiprašė. O kai po dviejų mėnesių motina numirė, sūnus jos laidotuvėse nepasirodė...
Už grotų patekti sudėtinga!
Dviem sunkiais nusikaltimais - grasinimu nužudyti padegant bei terorizuojant ir tyčiniu svetimo turto sunaikinimu - įtariamas P. Inapas buvo sulaikytas vos dviem paroms! Jis sugrįžo į motinos trobą (M. Inapienę išsivežė anūkė) ir lyg niekur nieko girtavo toliau. Pasak kaimynų, Petras nė kiek neišgyveno dėl padarytų nusikaltimų. Kartą jis esą net užsiminė norįs į kalėjimą! Girdi, ten - visi patogumai, šilta, gerai maitina - "net guliašo duoda"...
Spalio pabaigoje P. Inapo baudžiamąją bylą nagrinėjo Kauno rajono apylinkės teismas. Į posėdį P. Inapas atėjo išgėręs, apsisiusiojęs... Byla buvo išnagrinėta tą pačią dieną. Nuosprendis, kaip minėta, nustebino tiek nukentėjusiuosius, tiek liudytojus.
P. Inapo bylą nagrinėjusi teisėja "Akistatai" tepasakė, jog už tokius nusikaltimus, kokius padarė P. Inapas, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus buvo galima skirti dar švelnesnę bausmę. Mat P. Inapas teistas labai seniai, teistumas išnykęs (atkreipkite dėmesį - tarybiniais laikais šis pilietis už grotų pateko vien dėl to, kad nemokėjo alimentų!), be to, teisiamasis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi!
- Tikrai manėme, kad jį nors porai metų, na, nors pusmečiui pasiųs į belangę, privers susimąstyti, kas gresia už baisias patyčias iš vargšės motinos, - svarstė šioje byloje liudiję M. Inapienės kaimynai. - Pasirodo, šiais laikais į kalėjimą pakliūti nelengva... Sūnaus dėka anksčiau laiko į kapus iškeliavusios M. Inapienės anūkė Jovita P. "Akistatos" korespondentei prasitarė nusivylusi įstatymais ir apskritai teisingumu. Jei būtų žinojusi, kad tėvas už tokius veiksmus bus ne teisiamas, o, galima sakyti, pamalonintas - liks laisvėje ir toliau šaipysis iš teisingumo, esą net nebūtų kreipusis į policiją, gaišusi laiką skubėdama į apklausas, akistatas, teismo posėdį.
Jovita puikiai žino, kad tėvas ant jos labai pyksta už liudijimą policijoje bei teisme, todėl baiminasi keršto. Dėl tos pačios priežasties nesaugūs jaučiasi ir parodymus prieš P. Inapą davę kaimynai. Jei V. Petras Aldonos tvartą padegė tyčia, ką gali sumanyti keršydamas? Deja, įstatymai, kaip matyti - nusikaltėlių pusėje...
