Brangusis Dieve, tau meldžiuosi kiekvieną vakarą, kai guluosi, atsiųsk man diedą, bet ne bet kokį, o tikrą ir ne niekšelį kokį.
Brangusis Dieve, tau meldžiuosikiekvieną vakarą, kai guluosi,atsiųsk man diedą, bet ne bet kokį,o tikrą ir ne niekšelį kokį.
Jis turi būt gražus ir jaunas,o kūnas jo - stiprus ir liaunas,jis turi būt tikras galiūnas,ir nenuskęsti alkoholizmo liūne,ir turi būti ne bailys,ir pripažinti visuomet, kai klys.Ir turi pagalvot prieš tai, kai ką nors sakys,o kai žadės paskambint - nelauks 6 savaites kaip žioplys.
Meldžiuosi tau, kad būtų jis turtingasir liktų visuomet ramus, net kai nervingas,pasiūlytų man kėdę, praleistų pirmą,pamasažuotų nugarą ir viską, kur jo rankų stinga.Atsiųsk man tokį diedą, kurismylės ne tik mano kūną, bet ir mintisir kurs, paklaustas "ar storas mano užpakalys",nebūtinai man tiesą atsakys.
Aš noriu tokio, kuris mokėtų,mane gerai ir dažnai pamylėti, kad virtų valgyt ir nedraustųnet naktį užkandžiauti ir dėl to rausti.
Dėkoju tau iš anksto, bet tuatsiųsk man jį, kol nevėlu.Amen.
Jei turite internetinio folkloro pavyzdžių, siųskite adresu [email protected]
