Nuo sausio iki balandžio Lietuvoje kilo 4 tūkst. 474 gaisrai. Juose žuvo 85 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį - 69), iš jų - 9 vaikai (pernai - 3).
Dar 53 gyventojai buvo sužeisti - apdegė ar apsinuodijo dūmais. Miestuose gaisrai pasiglemžė 28 žmonių gyvybes, o kaime - 57, pirmadienį (04.14) pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Daugiausiai gaisrų kilo atvirose teritorijose, miškuose ir pievose - 2 tūkst. 486, t.y. 55,57 proc. visų gaisrų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų padaugėjo 15,82 proc. Ugnis sunaikino 240 pastatų, 45 automobilius, 305 tonas pašarų, 41 toną grūdų ir techninių kultūrų, 5 tūkst. 488 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto ir 7 dar tūkst. 712 kvadratinių metrų šio ploto buvo sugadinta. Liepsnose ir dūmuose žuvo 97 naminiai gyvuliai ir 206 paukščiai .
7 žmonės žuvo Vilniuje, 6 - Mažeikių rajone, po 5 - Klaipėdoje ir Vilniaus rajone, po 4 - Kaune, Ignalinos ir Lazdijų rajonuose. Šiemet jau kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir vienas gaisras, kur iš karto žuvo keturi žmonės.
44 žmonių žūties priežastimi buvo neatsargus elgesys su ugnimi, 31 iš jų - neatsargus rūkymas. 13 gyventojų sudegė dėl netvarkingos elektros įrangos ir elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimų, 13 - dėl netvarkingų krosnių iri dūmtraukių naudojimo.
10 tūkstančių šalies gyventojų teko 12,82 gaisro. Miestuose užgesinti 1962 gaisrai, o kaimo vietovėse - 2 tūkst. 512.
Daugelyje šalies miestų ir rajonų dėl pernykštės žolės deginimo gaisrų šiemet kilo daugiau nei pernai, o Skuodo rajone jų skaičius išaugo beveik 967 proc., Kauno rajone - 210 proc., Neringoje - 200 proc., Mažeikių raj. - 178 proc., Šilalės raj. - 174 proc. Plungės raj. - 162 proc.
BNS
