Pernai alkoholinių gėrimų ir alaus gamybos apimtys Lietuvoje padidėjo, tačiau jų suvartojimo apimtys nepakito - kaip ir užpernai liko 10 litrų absoliutaus alkoholio vienam šalies gyventojui. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo pagaminta 2,5 mln. dekalitrų stiprių alkoholinių gėrimų.
Pernai degtinės, konjako, brendžio, trauktinės, likerio, viskio, romo ir džino gamybos apimtys padidėjo 3,9 proc. iki 2,47 mln. dekalitrų. Vynuogių, vaisių ir uogų vyno, taip pat neputojančių fermentuotų gėrimų pagaminta 1,35 mln. dekalitrų - 6,4 proc. daugiau nei užpernai. Putojančių vynuogių vynų ir fermentuotų gėrimų gamyba ūgtelėjo 2,15 proc. iki 1,045 mln. dekalitrų, o alaus - net 20,2 proc. iki 26,348 mln. dekalitrų.
Lietuvoje alkoholio išgeriama daugiau nei kaimyninėje Latvijoje, kur pernai absoliutaus alkoholio per metus vienas gyventojas išgėrė 7,1 litro. Mūsų šalis lenkia ir Baltarusiją, kur pernai vienas gyventojas išgėrė 9,7 litro absoliutaus alkoholio. Estija tokių duomenų nerenka ir Lietuvos statistikams nepateikė.
Statistikos departamento skaičiavimais, pernai alkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,1 proc., disponuojamos piniginės mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui padidėjo 3,9 proc. iki 359,7 lito. Kadangi pajamų augimas aplenkė alkoholinių gėrimų kainų augimą, gyventojai už mėnesines pajamas visų rūšių alkoholinių gėrimų galėjo įsigyti daugiau.
Pernai alkoholinių gėrimų importas į Lietuvą augo, jų išvežimą į užsienį augino vietiniai gamintojai.
Alkoholinių gėrimų importas, palyginti su užpernai, praėjusiais metais padidėjo 16,4 proc., eksportas - beveik 8 kartus, didžiausią eksporto dalį - 79,9 proc. - sudarė alus.
Pernai maždaug dvigubai padidėjo degtinės ir kitų stiprių alkoholinių gėrimų, šampanizuotų ir fermentuotų, putojančių gėrimų eksportas - atitinkamai iki 29 tūkst. ir 43 tūkst. dekalitrų. Vynų bei vermuto tiekimas užsienio partneriams išaugo triskart iki 216 tūkst. dekalitrų, o alaus - net 14,7 proc. iki 1,147 mln. dekalitrų.
ELTA
