Įgyvendindama Europos Sąjungos Lisabonos strategiją, Lietuva didžiausią dėmesį turėtų skirti verslumo sąlygų gerinimui, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, išanalizavę Lisabonos strategijos poveikį Lietuvai.
Anot jų, verslumo plėtra suteiktų postūmį ekonomikos augimui, didesniam užimtumui ir inovacijų plėtrai.
Lietuva kartu su kitomis būsimomis ES narėmis Lisabonos strategiją įgyvendina nuo 2003 m. ir šių metų kovą susitiks su kitomis ES narėmis įvertinti pasiektą pažangą. Pagrindinis 2000 m. priimtos strategijos tikslas - pasiekti, kad ES per dešimtmetį taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje.
Lisabonos strategija numato grupę uždavinių verslumui skatinti, iš kurių Lietuvai aktualiausias yra sudaryti sąlygas konkurencijai augti, mano LLRI. Kartu ekspertai pabrėžia, kad konkurencijos sąlygos turėtų būti gerinamos tolygiai, o ne apsiribojant tik tam tikromis sritimis ar tik kai kurių konkurencijos iškraipymų šalinimu.
Pasak LLRI ekspertų, narystė ES turės nevienareikšmį poveikį konkurencijos sąlygoms Lietuvoje. Pavyzdžiui, griežtesnės ES taikomos reguliavimo normos ribos naujų įmonių steigimą ir veiklų plėtojimą, ES fondų pasiūla iškreips lūkesčius. Todėl būtina, kad Lisabonos strategiją įgyvendinančios Lietuvos institucijos ekonominės politikos priemones planuotų ir vertintų pagal tai, ar jos padeda kurti sąlygas konkurencijai.
"Jei kai kurios priemonės iškraipo konkurenciją, bet jas būtina diegti dėl narystės ES įsipareigojimų, tapusi ES nare Lietuva turėtų kelti klausimą, kad tokios priemonės būtų peržiūrėtos", - mano instituto ekspertai.
LLRI atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pareigūnams ypač svarbu pasirengti ir gebėti atstovauti Lietuvos interesams, nepritarti konkurenciją ribojantiems ES siūlymams ir raginti mažinti kliūtis prekybai su trečiosiomis šalimis, nes prekyba su Rusija ir kitomis kaimyninėmis ES šalimis dėl geografinių priežasčių Lietuvai liks svarbi ir ateityje. LLRI apgailestauja, kad Lisabonos strategijoje nekalbama apie konkurencijos sąlygas žemės ūkyje ir prekybos kliūčių su trečiosiomis šalimis mažinimą, nes tai gali sumenkinti bendrą strategijoje siūlomų verslumo skatinimo priemonių poveikį.
Lietuvai aktualus ir kitas Lisabonos strategijos uždavinys - kurti smulkių ir vidutinių įmonių steigimui ir plėtrai palankią aplinką, ypač mažinant administracinę naštą ir didinant viešojo sektoriaus įstaigų efektyvumą. Tarptautinės apklausos rodo, kad Lietuvoje sąlygos registruoti naujas įmones ir pradėti verslą yra tarp blogiausių, palyginti su kitomis į ES stojančiomis šalimis. Todėl derėtų susirūpinti ir taisyti padėtį šioje srityje, juolab kad po įstojimo į ES šalies institucijos galės gana laisvai reguliuoti ir administruoti įmonių veiklą.
Verslumo skatinimą ir plėtrą ES įtraukė į Lisabonos strategiją, nes buvo susirūpinta dėl santykinai menkesnio verslumo ES valstybėse narėse, palyginti su JAV.Tyrimų duomenimis, JAV daugiau žmonių yra linkę užsiimti savarankišku verslu nei ES. Amerikiečiams taip pat yra priimtinesnė verslo rizika, o bankrotai neturi tokios neigiamos reikšmės kaip ES šalyse. Didesnis verslumas JAV yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko jos ekonomika auga sparčiau ir dinamiškiau nei ES šalyse.LLRI studiją apie Lisabonos strategijos poveikį Lietuvai galima rasti internete http://www.lrinka.lt/Projektai/Lisabona.phtml.
ELTA
