Lenkai sudaro apie 5 proc. visų pasaulio krikščionių piligrimų, aktyviai lankančių šventąsias vietas, o Europoje jie sudaro net 20 proc. tokių maldininkų. Šiuos skaičius pateikė Lenkijos Jogailos universiteto religijos geografijos departamentas.
Ekspertų paskaičiavimais, maždaug 7 mln. lenkų kasmet aplanko apie 500 šventviečių Lenkijoje. Daugiausiai tikinčiųjų sutraukia prie Čenstakavos miesto esantis Jasna Guros pauliečių vienuolynas ir sanktuariumas, kurio šventumo šerdis yra stebuklingoji Dievo Motinos ikona. Šioje vadinamojoje Marijos tvirtovėje kasmet apsilanko maždaug 4 mln. šalies maldininkų.
Laikoma, kad piligriminių kelionių tradicijas Lenkijoje prieš beveik tūkstantį metų pradėjo Šventosios Romos imperijos valdovas Otonas III, kuris aplankė Gniezno mieste esantį šv.Adalberto (Vaitiekaus) kapą. Šis Lenkijos globėjas žuvo kankinio mirtimi skleisdamas krikščionybę prūsų žemėse.
Šventąsias vietas Lenkijoje lanko visi - neįgalieji ir sportininkai, darbininkai ir studentai, donorai ir bedarbiai, buvę alkoholikai ir diabetikai. Keliavimo būdai taip pat įvairūs - vieni eina pėsčiomis, kiti bėga, treti važiuoja dviračiais, o ketvirti plaukia baidarėmis.
Pačia svarbiausia piligrimine kelione lenkai laiko maldininkų eitynes iš Varšuvos į Jasna Gurą. Pirmą kartą tokios eitynės buvo surengtos 1711 metais. Šių metų rugpjūčio 6 dieną tikintieji iš Lenkijos sostinės nusilenkti Dievo Motinos "juodajai ikonai" eis jau 292-ąjį kartą.
Pernai šiose eitynėse dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Į Čenstakavą, esančią už 200 kilometrų į pietus nuo Varšuvos, maldininkai paprastai nukeliauja per savaitę.
Populiarios Lenkijoje yra ir piligriminės kelionės į Lietuvos sostinę Vilnių, kur maldininkus labiausiai traukia Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.
BNS
