Ketvirtadienį (10.16) Seime bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo "Dėl laisvosios prekybos sutarčių denonsavimo" projektui. Tačiau balsuoti dėl jo priėmimo parlamentarai negalėjo, nes pritrūko kvorumo.
Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo Seime dieną Užsienio reikalų ministerija (URM) pateikė laisvosios prekybos sutarties denonsavimo su Ukraina padarinių analizę, iš kurios išryškėjo kai kurie neigiami tokio pokyčio aspektai. Tačiau kartu ministerija pateikė ir įtikinamus argumentus, kad šiems pokyčiams yra ruošiamasi.
"Buvo atlikta išsami ir konkreti analizė. Mūsų manymu, tai vadinti neigiamomis pasekmėmis vis dėlto negalima," - patikino URM Ekonomikos departamento Užsienio prekybos politikos skyriaus antroji sekretorė Lina Viltrakienė.
Ukraina yra vienintelė valstybė, su kuria ES nėra pasirašiusi laisvosios prekybos sutarties, dėl to bus sulaukta ryškesnių pokyčių. "Tačiau bendrame prekybos kontekste jie nėra labai reikšmingi. Tad visų privalumų, kuriais Lietuva galės naudotis dalyvaudama bendros ES prekybos formavime, lyginti su pasekmėmis, kurias patirsime netekę susitarimo su Ukraina, iš tikrųjų net neįmanoma", - užtikrino URM atstovė.
Pavyzdžiui, 2002 m. importas į Ukrainą sudarė apie 1-1,6 proc. viso Lietuvos importo, o eksportas - apie 2,7 proc. Tokie skaičiai, lyginant bendrą mūsų užsienio prekybą su Ukraina, anot L. Viltrakienės, iš tikrųjų nėra dideli.
Vertinant bendrame Lietuvos prekybos kontekste ir konkrečiai atsižvelgiant į tai, kad šalies prekybos balansas su Ukraina blogėja, URM atstovė konstatavo, kad toks importo iš Ukrainos pabrangimas vidaus rinkoje iš dalies tik pagerintų vietinių gamintojų konkurencinę padėtį.
Su visomis kitomis šalimis, su kuriomis ES yra pasirašiusi laisvos prekybos sutartis, Lietuvos prekybos režimas beveik nepasikeis. Pasak L. Viltrakienės, bus tik minimalūs pokyčiai, kurie didelės įtakos neturės.
Pateiktame įstatymo projekte siūloma denonsuoti laisvosios prekybos sutartis su Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Ukraina ir Vengrija. Kartu bus denonsuotos ir sutartys su Latvija bei Estija dėl laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis ir dėl netarifinių barjerų prekyboje naikinimo.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. - Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare - visos šios sutartys neteks galios. Tą pačią dieną Lietuva perims visus ES teisės aktus, kurie reglamentuoja organizacijos bendrąją rinką bei išorinius prekybos santykius.
Laisvosios prekybos sutarčių nuostatose yra užfiksuota, kad jas sudariusios šalys gali sutartį denonsuoti, ir jų galiojimas bus nutrauktas, jeigu pranešimas apie sutarties nutraukimą bus gautas likus 6 mėnesiams iki nustojant galioti sutarčiai.
Šiemet balandžio 16 d. pasirašydama stojimo į ES sutartį, Lietuva įsipareigojo nutraukti dvišales bei daugiašales laisvosios prekybos sutartis.
Lietuvai tapus ES nare, su Bulgarija, Islandija, Kroatija, Lichtenšteinu, Norvegija, Rumunija, Šveicarija ir Turkija prekybiniai santykiai bus palaikomi remiantis tarp šių šalių ir ES sudarytomis laisvosios prekybos sutartimis.
Kadangi ES nėra pasirašiusi tokios sutarties su Ukraina, su šia valstybe Lietuva praras laisvosios prekybos santykius.
Norint įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus, notas apie sutarčių denonsavimą susitariančios šalys turi gauti iki šių metų lapkričio 1 dienos.
Teikiant projektus dėl kitų sutarčių denonsavimo, kartu turės būti pateikiamos ir analizės dėl galimų neigiamų padarinių.
Kadangi priimti įstatymo projektą plenarinio posėdžio metu nepavyko, šis klausimas bus aptartas Seniūnų sueigoje ir įtrauktas į artimiausio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.
ELTA
