Lietuvoje daugėja narkotikus vartojančių asmenų, narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, plinta pramoniniu būdu gaminamos psichotropinės medžiagos, sintetiniai narkotikai gaminami ir Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose.
Tokias narkotinę situaciją Lietuvoje apibūdinančias tendencijas įvardijo Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Narkotikų kontrolės valdyba.
Valdybos duomenimis, 2002 metais dėl neteisėtos narkotikų apyvartos užregistruoti 937 nusikaltimai. Tai 102 nusikaltimais mažiau nei 2001 metais. Šis skaičius sudaro 1,3 proc. visų Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų.
Per pastaruosius penkerius metus nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, padaugėjo 1,5 karto.
Nors apie pusė visų baudžiamųjų bylų yra iškelta už narkotikų platinimą, tačiau nemaža dalis sulaikytų narkotikų platintojų yra smulkūs gatvės prekeiviai.
Daugiausiai nusikaltimų, susijusių su narkotikais, užregistruota Vilniuje - 343 (mažėjimas 6 proc.) ir Klaipėdoje - 160 (mažėjimas 4,8 proc.).
Šiuose miestuose paklausą turi brangesni narkotikai (heroinas, amfetaminas, kokainas ir pan.). Tai lemia didelis gyventojų, pramogų vietų skaičius, aukštesnis nei kituose miestuose pragyvenimo lygis.
2002 m. užregistruoti 575 asmenys (iš jų 7 užsienio piliečiai, 15 nepilnamečių, 41 asmuo neturintis pilietybės), sulaikyti už neteisėtą narkotikų gaminimą, įsigijimą.
Iš jų už narkotikų platinimą sulaikyti 278 asmenys - 101 moteris, 3 užsienio piliečiai.
Pagal amžiaus grupes labiausiai nusikalsti yra linkę asmenys nuo 18 iki 24 metų.
30 proc. nusikaltimų padarė narkomanai arba apsvaigę nuo narkotikų asmenys. 26 proc. nusikaltusiųjų sudaro moterys.
Už narkotinių medžiagų laikymą, vartojimą administracinėn atsakomybėn patraukti 1 tūkst. 107 suaugę asmenys ir 96 nepilnamečiai. Didžiausias skaičius patrauktų atsakomybėn yra Vilniuje - 809 ir 68, Kaune - 76 ir 8, Klaipėdoje - 44 ir 8.
Už kanapių, aguonų auginimą administracinėn atsakomybėn patraukti 1368 asmenys. Daugiausiai pažeidimų užfiksuota Vilniaus rajone - 194, Prienuose - 86, Kaune - 84, Alytuje - 82.
Šiuo metu šalyje yra apie 4 tūkst. 500 asmenų, esančių narkologijos įstaigų įskaitose (2001 m. - 4 tūkst. 87). Tačiau, kaip mano specialistai, narkomanų iš tiesų yra net dešimtį kartų daugiau.
ŽIV protrūkis Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (GR PDK) parodė, kad narkotikų problema aktuali ir įkalinimo įstaigose.
Narkotikų plitimą laisvės atėmimo vietose sąlygoja tai, kad dalis nuteistųjų laisvėje vartojo narkotikus, netobula siuntinių nuteistiesiems perdavimo tvarka, kai kurių įkalinimo įstaigų darbuotojų nesąžiningumas, vykdant savo pareigas.
Laisvės atėmimo vietose 2002 m. užregistruoti 113 narkotikų sulaikymo atvejų.
Daugiausiai tokių atvejų skaičius užregistruotas Alytaus GR PDK - 52, Marijampolės GR PDK - 19, Vilniaus 2-oje GR PDK - 15.
Populiariausios nuteistųjų vartojamos narkotinės medžiagos - heroinas, marihuana, hašišas, amfetaminas, psichotropiniai vaistai (diazepamas, klonazepamas). Narkotikų kaina įkalinimo įstaigose yra 2-3 kartus didesnė nei už jų ribų.
Krašto apsaugos sistemoje taip pat nustatyti narkotikų vartojimo atvejai tarp privalomosios karo tarnybos karių.
Kariai narkotikus vartoja už karinių dalinių ribų, per trumpalaikes išvykas. Tačiau pastebima tendencija, kad narkotines ir psichotropines medžiagas bandoma įnešti ir į karines teritorijas.
2002 m. buvo iškelta 1 byla už bandymą įnešti 2 pakelius amfetamino. 2002 m. buvo testuoti 433 privalomosios karo tarnybos kariai. 10 karių testo atsakymas buvo teigiamas.
9 kariai dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms buvo komisuoti ir gydomi gydymo įstaigose. Visi jie narkotikus pradėjo vartoti iki pašaukimo į karo tarnybą. 74 kariai yra priskirti priežiūros grupei dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo.
Įsteigus Lietuvos muitinėje kovos su narkotikais padalinius, išaugo išaiškintų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimu per valstybės sieną, skaičius.
2002 m. iškelta 14 bylų už narkotikų kontrabandą (2001 m. - 8).
Valstybės sienos apsaugos tarnyba už narkotikų kontrabandą iškėlė 1 baudžiamąją bylą, pasienio ruože išaiškino 12 nusikaltimų, susijusių su narkotikų gabenimu, laikymu.
Konfiskuota bandant kontrabanda įvežti per Lietuvos valstybinę sieną narkotinių bei psichotropinių medžiagų: 440 gramų kokaino, 1 tūkst. 979 gramai heroino, 100 gramų amfetamino, 844 gramai narkotinių savybių turinčių grybų.
Bandant išvežti konfiskuota 657 gramai heroino, 8 kilogramas 230 gramų smulkintų aguonų galvučių ir stiebelių.
Daugiausiai kontrabandos atvejų (44 proc.) išaiškinta bandant pervežti narkotikus iš Lietuvos į Kaliningrado sritį (heroinas, aguonos). Dalis narkotikų kontrabandos atvejų išaiškinta glaudžiai bendradarbiaujant policijos, muitinės bei valstybės sienos apsaugos tarnyboms.
Heroinas Lietuvoje ir toliau išlieka viena iš populiariausių narkotinių medžiagų. Kaip ir pernai, į Lietuvą heroinas dažniausiai patenka vadinamuoju "Šilko" keliu: Azijos šalys - Tadžikistanas, Uzbekistanas, Kazachstanas - Rusija - Baltarusija - Lietuva. Dalis heroino į šalį patenka ir Balkanų keliu.
2002 m. išimto iš neteisėtos apyvartos heroino kiekis beveik toks pat kaip ir 2001 m.
Tačiau jeigu 2001 m. heroino buvo randama tik didesniuose miestuose, tai 2002 m. jis paplito ir mažesniuose miesteliuose.
Heroino sulaikymo atvejų skaičius sudaro 16 proc. visų narkotinių medžiagų sulaikymų atvejų.
Atsižvelgiant į tai, kad jo kaina 2002 m. buvo šiek tiek žemesnė nei 2001 m., pareigūnai konstatuoja, kad pasiūla nesumažėjo.
Lietuvoje ir toliau išlieka populiarus iš smulkintų aguonų stiebelių primityviu būdu gaminamas aguonų koncentratas.
Aguonų koncentrato populiarumą lemia žema jo kaina. Opijatai sudaro apie 56 proc. visų iš nelegalios apyvartos paimamų narkotikų.
Aguonų ir jų dalių koncentrato gatvės kaina svyruoja nuo 4 iki 10 litų už 1 mililitrą. Aguonų ir jų dalių koncentratas yra paplitęs visoje šalies teritorijoje. 2002 m. didžiausi aguonų pasėlių plotai sunaikinti Marijampolės ir Alytaus apskrityse.
Per 2002 metus Lietuvoje iš nelegalios narkotikų apyvartos buvo paimta 732 gramų kokaino.
Tai beveik 6 kartus daugiau negu 2001 m., tačiau praktiškai visas kokainas buvo išimtas per du kartus - vienu atveju konfiskuota 438 gramai kokaino (Vilniaus oro uoste), kitu - apie 280 gramų.
Tai rodo, kad Lietuva domimasi ne tiek dėl vartotojų rinkos, bet dėl galimybės tranzitu pervežti narkotikus į Vakarų Europą ar Rusiją. Lietuvoje vis dar nėra didelės kokaino paklausos.
Viena iš priežasčių - didelė kaina. Jo vartotojai dažniausiai yra didesnes pajamas turintys asmenys. Į Lietuvą kokainas patenka iš Pietų Amerikos šalių per Vakarų Europą.
Gatvėje 1 gramas kokaino kainuoja nuo 120 iki 350 litų.
Iš Amsterdamo į Vilnius reisu atskridusio lietuvio skrandyje buvo aptikta 114 vienetų pakelių arba 438 gramai kokaino, 280 gramų kokaino rasta pas Marijampolės apskrities gyventoją. Narkotikai buvo atvežti iš Olandijos.
Lietuvos piliečiai kiekvienais metais vis labiau įsitraukia į tarptautinį organizuotą narkotinių ir psichotropinių medžiagų verslą.
2001 m. už neteisėtą šių medžiagų apyvartą sulaikytų užsienyje lietuvių skaičius nedaug skyrėsi nuo 2000 metais sulaikytųjų skaičiaus (atitinkamai 68 ir 63), o 2002 metais jų padaugėjo beveik dvigubai - užsienio valstybėse buvo sulaikyti 113 asmenys.
Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai lietuvių buvo sulaikyta Vokietijoje (36) ir Skandinavijos valstybėse - Švedijoje (24) ir Norvegijoje (23).
Nemažai Lietuvos piliečių buvo sulaikyta Pietų Amerikoje (15) - 10 Venesueloje, 3 Ekvadore ir 2 Čilėje. Taip pat Lietuvos piliečiai buvo sulaikyti Latvijoje, JAV, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje bei Lenkijoje.
Visais šiais atvejais buvo konfiskuojamas kokainas. Narkotikų gabenimo schema nesikeičia - dažniausiai kurjerius lydi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys, kurie prižiūri narkotikus gabenančius asmenis.
BNS
