Dėl Jėzaus Gailestingojo paveikslo perkėlimo iš vienos Vilniaus bažnyčios tikinčiųjų aistros verda iki šiol - savo tiesas tikintieji įrodinėja ir teismuose.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal vilnietės Alfredos Prokopovič pareiškimą. Moteris prašė iškelti baudžiamąją bylą Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės kunigui Vaidui Vaišvilui, esą jis ją sumušęs, kai buvo perkeliamas paveikslas. Dvasininkas tokius aiškinimus neigė.
Konfliktas tęsiasis antri metai
Teismas bylą iškėlė, išnagrinėjo ją, apklausė abiejų šalių nurodytus liudininkus ir kunigą išteisino, neradęs jokių nusikaltimo požymių. Per 20 dienų šis teismo nuosprendis dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Prieš Gailestingojo Jėzaus paveikslo perkėlimą iš vienos Vilniaus bažnyčios į kitą tikintieji protestavo teismuose ir anksčiau.
Vasarį tas pats Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas atmetė tikinčiųjų prašymą, kuriuo jie prašė atlikti tyrimą dėl tariamos paveikslo vagystės. Taip tikintieji vertino 2005-ųjų rugsėjo 28-osios rytą įvykusį paveikslo perkėlimą iš Šventosios Dvasios į gretimais esančią restauruotą Švenčiausiosios Trejybės bažnyčią. Paveikslo perkėlimui priešinęsi tikintieji mano, kad paveikslas buvo pagrobtas, ir teisėsaugos pareigūnus ėmė atakuoti skundais, prašydami nubausti vyriškius, pernešusius paveikslą.
Iš pradžių kelti bylą dėl tariamos paveikslo vagystės atsisakė Vilniaus miesto 3-iasis policijos komisariatas. Jo sprendimą patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Tačiau paveikslo garbintojai neatlyžo - parašė skundą Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai. Nieko nepešę ir čia tikintieji kreipėsi į šio teismo pirmininką. "Nepatenkinau jų prašymo, manau, kad čia ne vagystė, o čia yra kardinolo dekreto vykdymas", - tada sakė teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis. Teisėjas patarė tikintiesiems kreiptis į Vatikaną arba spręsti šį bažnytinio turto reikalą civiline tvarka.
Paveikslo perkėlimui tikintieji priešinosi pusantrų metų, ištisas paras budėdavo maldos namuose.
Į restauruotą Švenčiausios Trejybės bažnyčią perkelti Gailestingojo Jėzaus paveikslą bandyta dar 2004-ųjų kovą, tačiau toks ketinimas sukėlė aršų Šventosios Dvasios bažnyčios, kurioje tuo metu buvo paveikslas, tikinčiųjų pasipriešinimą. Tikintieji, kurių dauguma buvo lenkų tautybės, nusprendė nepaklusti bažnyčios hierarchams ir pareiškė neatiduosiantys paveikslo. Nors kardinolas Audrys Juozas Bačkis tikėjosi, jog "žmonėms pakaks išminties ir jie neperkels gatvės politikos akcijų į bažnyčią", Šventosios Dvasios maldos namuose įsikūrė tikras "paveikslo gynėjų štabas": grupelė aktyvistų sudarinėjo prie paveikslo norinčių budėti asmenų sąrašus, skirstė žmones į kelias pamainas.
Budėjimas bažnyčioje nebuvo vienintelis Lietuvos lenkų bendruomenės protestas prieš paveikslo perkėlimą. Lietuvos lenkai, tarp kurių buvo ir Seimo narys Valdemaras Tomaševskis, dėl paveikslo perkėlimo skundėsi Lietuvos teisingumo ir kultūros ministrams bei išplatino kardinolui A.J.Bačkiui adresuotą atvirą laišką, kuriame reiškė nepritarimą kardinolo sprendimui. Tikinčiųjų pasiryžimo saugoti paveikslą neapmaldė ir tai, kad šiam kardinolo sprendimui neprieštaravo tuometinis popiežius Jonas Paulius II.
Švenčiausios Trejybės bažnyčioje pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis, o savo kalba aukoti mišias gali ir atvykę piligrimai. Šventosios Dvasios bažnyčioje pamaldos aukojamos tik lenkų kalba.
Kardinolas A.J.Bačkis savo sprendimą perkelti paveikslą aiškino nenoru, kad paveikslas liktų apribotas vienos parapijos bendruomenės, "bet turėtų atskirą vietą, į kurią galėtų ateiti pasimelsti visų tautų tikintieji".
Gailestingojo Jėzaus paveikslą pagal vienuolės Faustinos Kovalskos regėjimus 1934 metais nutapė vilnietis dailininkas Eugeniušas Kazimerovskis.
Šventoji sesuo Faustina 1931 metų vasario 22 dieną išgirdo Viešpaties Jėzaus žodžius: "Pagal vaizdą, kurį matai, nutapyk paveikslą su užrašu: "Jėzau, pasitikiu Tavimi". Pažadu, kad siela, kuris gerbs šį paveikslą, nežus. Taip pat pažadu jai pergalę prieš jos priešus jau čia, žemėje, o ypač mirties valandą". Tokį Dievo gailestingumo paveikslą, laikydamasis Faustinos nurodymų, ir nutapė dailininkas.
Po metų paveikslas buvo eksponuotas Aušros Vartų koplyčioje, kabėjo šv. Mykolo bažnyčioje, o šeštajame dešimtmetyje atsidūrė Baltarusijoje, netoli Gardino esančioje Naujosios Rūdos bažnytėlėje.
Kai vietos valdžia šią bažnyčią uždarė, išgabeno visą jos inventorių, paveikslas per stebuklą liko nepaliestas. Apleistoje šventovėje kabėti ilgus metus paveikslui buvo nesaugu, todėl 1986 metais kunigai slapčia Dievo Gailestingumo atvaizdą pargabeno į Vilnių ir patikėjo saugoti lenkiškai Šventosios Dvasios bažnyčiai. Joje tuo metu vyko remontas, todėl atsiradęs naujas paveikslas nesukėlė valdžios įtarimų.
