Kultūros ministerija nepritaria daugeliui teiginių, išsakytų Tarptautinio intelektinės nuosavybės aljanso (IIPA) apžvalgoje apie autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos ir jų gynimo padėtį Lietuvoje 2002 metais.
Šioje apžvalgoje IIPA siūlo įtraukti Lietuvą į griežtesnę “Priority Watch List” kategoriją dėl neva pablogėjusios padėties autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo srityje, ypač dėl nesilaikymo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), įsipareigojimų, neefektyvaus teisėsaugos pareigūnų darbo ir aukšto piratavimo lygio.
Kultūros ministerija pateikė savo nuomonę Tarptautiniam intelektinės nuosavybės aljansui, JAV ambasadai Lietuvoje, taip pat Lietuvos ambasadai JAV, išreikšdama nepritarimą daugeliui šioje apžvalgoje išsakytų teiginių.
2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo PPO nare ir ratifikavo TRIPS sutartį. PPO ekspertai pripažino, kad teisės aktai, reglamentuojantys autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei jų gynimą Lietuvoje, atitinka TRIPS sutarties reikalavimus.
Kultūros ministerija ir toliau siekia užtikrinti efektyvią autorių teisių ir gretutinių teisių gynimą. Šią savaitę Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymą, papildytą naujomis teisių gynimo priemonėmis: numatytas prevencinis ieškinys, detaliau reglamentuojama galimybė išieškoti patirtą žalą (nukentėjęs asmuo galės reikalauti savo negautų pajamų, pažeidėjo neteisėtai gautos naudos ar kompensacijos). Taip pat numatyta teismo teisė reikalauti iš pažeidėjų suteikti visą informaciją apie tokių kopijų kilmę, gamintojų, tiekėjų, užsakovų pavadinimus ir kita. Laikinąsias priemones bus galima taikyti ir nepadavus ieškinio.
Taip pat ginčytini ir IIPA apžvalgoje nurodyti piratavimo lygiai Lietuvoje. Kultūros ministerijos užsakytas tyrimas 2001 metais nustatė, kad kompaktinių diskų piratavimo lygis yra 43,8 proc. fonogramų - 49,8 proc., o kompiuterių programų bei žaidimų - 70,5 proc. Tai neatitinka apžvalgoje pateiktų faktų.
Negalima sutikti ir su teiginiais, kad teisėsaugos institucijų darbas buvo neefektyvus, t.y. kad muitinės pareigūnai savo iniciatyva nesulaiko piratinių prekių pasienyje, o policija iš viso nesiima jokių priemonių kovoti su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidėjais. Iš tiesų muitinės pareigūnai sulaiko piratinių prekių pasienyje, tačiau autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams per 3 dienas nepateikus prašymo, prekes jie turi išleisti laisvai cirkuliuoti. Kol kas muitininkams nebuvo pateiktas nė vienas toks prašymas. Be to, teisių turėtojai prašymus taikyti muitinės priemones gali pateikti iš anksto. Tokiu būdu muitinei yra lengviau identifikuoti jų prekes, kurios yra neteisėtai pagamintos ir importuojamos į Lietuvą. Tačiau ir tokių prašymų nė vienas teisių subjektas nepateikė.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214.10 ir 259.1 straipsnių papildymai, kurie leis muitinės pareigūnams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus sulaikius neteisėtas prekes ant sienos.
Intelektinės nuosavybės gynimo poskyris, įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos biure, nuo jo įsteigimo 2002 m. liepos 1 dieną surašė 126 administracinių teisės pažeidimų protokolus, iškėlė 8 baudžiamąsias bylas, konfiskavo 31 tūkstantį piratinės produkcijos vienetų.
