Kroatija antradienį išdavė Hagos tribunolui karo nusikaltimais įtariamą Bosnijos kroatą, tikėdamasi, kad sklandus bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų (JT) teismu pagerins jos šansus įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Buvęs nereguliariosios kariuomenės vadas Ivica Radžičius, kaltinamas dėl Bosnijos musulmonų žudymo 1993 metais, iš Zagrebo buvo atskraidintas į Olandiją po to, kai Kroatijos aukščiausiasis teismas birželio pradžioje pritarė jo išdavimui.
Kelerius metus Kroatijoje svetima pavarde slapstęsis I. Radžičius, kuris, anot kaltintojų, 1993 metų spalį vadovavo Bosnijos centrinėje dalyje esančio Stupni Dolo kaimo užpuolimui, per kurį buvo nužudyta 16 musulmonų civilių, buvo suimtas balandį.
I. Radžičius (Ivica Rajic), kuris yra paskutinis iš daugiau nei dešimt karo nusikaltimais apkaltintų Bosnijos kroatų, iki šiol buvusių laisvėje, po atvykimo į Hagą iškart buvo uždarytas į tribunolo areštinę. 45 metų įtariamasis stos prieš teismą jau šios savaitės pabaigoje ir išklausys tris kaltinimus dėl karo nusikaltimų, įskaitant dėl tyčinio nužudymo.
Kroatija pasiprašė priimama į ES vasario mėnesį, tačiau jos perspektyvos įstoti į turtingąjį 15 valstybių bloką, anot diplomatų, be kita ko, labai priklausys nuo to, kaip ji bendradarbiaus su Hagos tribunolu.
Kroatijoje 2000 metais valdančiuosius nacionalistus pakeitė reformatorių koalicija, žadėjusi ištirti visus 1991-1995 metais įvykdytus karo nusikaltimus. Tačiau tarptautinė bendruomenė toliau spaudžia Zagrebą padėti susekti labiausiai ieškomų karo nusikaltėlių sąraše trečiuoju įvardintą kroatų generolą Antę Gotoviną, pasislėpusį 2001 metais dieną prieš tai, kai buvo apkaltintas dėl karo nusikaltimų prieš serbus.
Daugelis kroatų laiko A. Gotoviną 1991-1995 metų karo prieš serbų pajėgas didvyriu. 1993 metais įnirtingos kovos taip pat kilo tarp Bosnijos kroatų ir musulmonų, prieš tai bendrai kovojusių su serbais.
ELTA
