Projekto “Aš - kaunietis” programoje gegužės 17 d. Šv. Jurgio bažnyčioje įgyvendintas Jono Valatkevičiaus kūrinys "Aš turiu svajonę" išbuvo tik pusę dienos - parodos lankytojai jį beveik sunaikino. Spausdiname menininko kreipimąsi į kauniečius.
Mielieji kauniečiai,
Tai, ką jūs galėjote šioje bažnyčioje matyti vakar, - buvo meno kūrinys. Jam buvo surinkta 500 lėlių ir kiekvienai į ranką įduotas balionėlis su užrašu “aš turiu svajonę”. Šis kūrinys norėjo jums suteikti šviesią akimirką - parodyti spalvingą reginį ir paskatinti jus prisiminti savo svajones. Paskatinti jūsų vaikus svajoti.
Kūrinys nebuvo aptvertas, jo nesaugojo sargai, kaip kad būtų muziejuje. Nes čia nėra muziejus - todėl buvo leista atsistoti šalia kūrinio, buvo leista vaikams liesti lėlytes ir patampyti balionėlius.
Tačiau šis kūrinys buvo šiek tiek kitaip suprastas. Į jį kai kurie pasižiūrėjo kaip į krūvą daiktų, kuriuos galima čiupti ir neštis, kai niekas nemato.
Meno kūrinys nėra materialus, net jeigu jis yra sudarytas iš paprasčiausių daiktų. Meno kūrinys yra gyvas tik įspūdžiu, kurį jis palieka jūsų akyse. Kai nėra daiktų, nėra kūrinio, nėra ir įspūdžio.
Neliko lėlyčių - neliko šventės. Tačiau menas niekam nereikalingas - jūs ir patys puikiai tai žinote. Menas neturi jokios praktinės reikšmės - jo nei į puodą įsidėsi, nei apsivilksi.
Dėl dingusio meno kūrinio niekas neišgyvena. Bus tų kūrinių! Tačiau lėlytes kūriniui mums paskolino Kauno vaikai. Jie mielai sutiko prisidėti prie šventės padovanodami mums savo mėgstamus žaislus.
Kaip jie turėtų jaustis šiandien, atėję čia ir vietoj draugiško lėlių kolektyvo radę tik keletą - tarsi išsigelbėjusius po laivo katastrofos žmones?
Negalvokite apie meną, pagalvokite apie vaikus. O tuomet grąžinkite lėles. Nebijokite, jums niekas nepriekaištaus - tiesiog atneškite jas ir padėkite šalia čia esančių.
Iš anksto jums dėkingasmenininkas
