Žilvinas VIZGIRDA
Vienoje karalystėje gyveno karalius, kuris buvo laikomas žiauriu, mat už kiekvieną žmogžudystę bausdavo mirtimi. Kai vieną kartą jo paklausė, ar šis nemanąs, jog taip vienodai bausti yra neteisinga, karalius daug nemąstęs atsakė: "Manau, kad tai neteisinga sistema, tačiau sunkius nusikaltimus padariusiesiems niekaip negaliu sugalvoti didesnės bausmės nei mirtis". Protingas tai buvo karalius. Tačiau mūsų Seimas mano, kad yra protingesnis - jis 1998 metų gruodžio 21 dieną panaikino mirties bausmę. Ir kas iš to išėjo?
Pasityčiojimas iš aukų
Kiekvienos dienos policijos suvestinės įprastai prasideda pranešimais apie nužudymus. Kai kurie jų tokie žiaurūs, kad baisu net skaityti. Nukirsta galva, sukapotas kūnas, išpjauti organai ir pats "švelniausias" - nužudytas 70 peilio dūrių... Pastaraisiais metais vidutiniškai kasdien nužudoma po žmogų. Nužudymų išaiškinimas, palyginus su kitais nusikaltimais, gan didelis - vidutiniškai apie 80 proc. Štai pernai buvo nužudytas 391 žmogus, 331 nužudymo kaltininkas aiškus. Tad apie nebaudžiamumą kalbos negali būti, tačiau tai nesulaiko nuo nusikaltimų. Ypač žiaurėja paaugliai, nes jie puikiai žino, kas jų laukia: net už kelis nužudymus - tik 10 metų bausmė. Taip tik pasityčiojama iš aukų ir jų artimųjų.
Pasityčiojimas yra ir bausmė iki gyvos galvos. Aukos artimieji moka mokesčius, už kuriuos valstybė išlaiko žudikus. Ir ne bet kaip, o komfortinėm sąlygom, nes kitaip bus pažeistos kalinio teisės. O kad nužudydamas jis atėmė visas aukos teises, apie tai niekas negalvoja. Dargi atvirkščiai - jam suteikiamos ypatingos privilegijuotos teisės, nes nuteistasis iki gyvos galvos gali daryti, ką tik nori. Griežtesnės bausmės jam nebus. O švelnesnė gali - pagal prieš 2 metus priimtus įstatymus bausmė iki gyvos galvos po 25 metų gali būti sutrumpinama. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta ir nuostata, kad pirmuosius 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę kalėjime, nuteistieji gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Būtina nuteistųjų perkėlimo sąlyga - jų elgesys kalėjime. Jei jis nepriekaištingas, administracija rašo teikimą apylinkės teismui, kuris ir sprendžia, ar galima nuteistąjį perkelti į pataisos namus. Iš Lukiškių į Pravieniškes, kur toliau kali nuteistieji iki gyvos galvos, jau pervažiavo 13 nuteistųjų. Jie turi viltį išeiti į laisvę. Galbūt teisėjui užteks sveiko proto, kai jis svarstys tokių maniakų kaip K. Jonaitis, kuris nuteistas už trijų merginų išžaginimą ir nužudymą, ar "tulpinių" A. Vertelkos, V. Baltušio, vilniečio V. Januškevičiaus, kurie žudė žmones dešimtimis, ir jie nebus perkelti į Pravieniškes. O jei ne?
Nuteistieji iki gyvos galvos bausmę atlieka Lukiškėse. Jų dabar čia kali 86, bet 6 nuosprendžiai dar neįsiteisėję. Aukų artimiesiems ir mums visiems tai kainuoja apie milijoną.
Nusikaltėliai žiaurėja
Sušaudžius ar kitaip įvykdžius mirties bausmę, to milijono nereikėtų. Bet tie pinigai tik tarp kitko. Ne dėl jų dauguma europiečių, ypač iš Rytų Europos, pasisako už aukščiausios bausmės sugrąžinimą. Taip galvoja 79 proc. rumunų, 75 proc. lenkų, 68 proc. bulgarų. Po žiauresnių nužudymų taip galvoti ima ir vakariečiai. Belgijoje įsiplieskus pedofilijos skandalui, prie teismo stovėjo tūkstančiai žmonių ir reikalavo mirties vaikų žudikams. Net tolerantiškieji olandai - ir tie prakalbo, kad mirties bausmė reikalinga, nes daugėja ypač žiaurių nužudymų. Teroristai sprogdina lėktuvus, verčia nuo bėgių traukinius, šimtais žudo niekuo nekaltus žmones, o mes ir sugavę juos negalime atsakyti tuo pačiu. Prisimenu seniai "Akistatai" rašytą politinio kalinio K. Lakicko laišką: "Būdamas sovietiniuose lageriuose, sutikau žudiką, ant kurio sąžinės buvo keturiolikos žmonių gyvybės. Jis tai darė, norėdamas apiplėšti. Ir tada pagalvojau, jog jeigu tokį išsigimėlį po pirmos žmogžudystės būtų sušaudę, tai šiandien 13 žmonių gyventų. Sovietiniuose lageriuose MGB budeliai stengėsi mus naikinti savo pačių rankomis. Už nužudytą kalinį žudikas gaudavo tik penkias paras karcerio. Niekas nebuvo garantuotas dėl savo gyvybės. Tačiau kai buvo duotas įsakymas "už galvą - galva", žudymai liovėsi.
Daugelyje pasaulio šalių mirties bausmė panaikinta. Jų nebuvo okupavę sovietai, kuriems žmogaus gyvybė buvo nieko vietoje, kurie gatvėse vertė subjaurotus lavonus, kurie pirma nužudydavo, o tik paskui tikrindavo dokumentus. Štai visa to dėka mes išsiauginom visą plejadą nusikaltėlių, kurie ir šiandien vaikšto tarp mūsų, nes po Atgimimo žaisdami demokratiją, sudarėme sąlygas suklestėti įvairaus plauko nusikaltėliams. Taigi, jeigu tose šalyse būtų pabuvoję sovietai, ir ten šiandien mirties bausmės būtų viešos, kad potencialūs nusikaltėliai bijotų atimti kam nors gyvybę".
Valstybė nužudė septynis
Lietuvoje mirties bausmė panaikinama ne pirmą kartą. Lietuvai pirmą kartą atgavus nepriklausomybę, 1920-aisiais iš pradžių mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas, po to tokia bausmė iš viso panaikinta, bet ir vėl sugrąžinta ir galiojo iki rusų atėjimo. Sovietų Sąjunga 1947-aisiais irgi panaikino mirties bausmę, bet tik 3 metams. Nuo 1950-ųjų mirties bausmė buvo sugrąžinta. 1996-aisiais mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas, o vėliau mirties bausmė panaikinta.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki mirties bausmės sustabdymo mirties bausmė buvo įvykdyta septyniems nuteistiesiems. Nuteisti mirti kaliniai buvo sušaudyti.
1992-ųjų rugpjūčio 8-ąją buvo sušaudytas Aleksandras Novatkis. Mirties bausmė jam buvo skirta už 12 metų mergaitės nužudymą. Ji matė, kaip Aleksandras vogė televizorių, videomagnetofoną ir kitus daiktus. Žudikui buvo tik 23 metai.
1993 metų gruodžio 22-ąją mirties bausmė buvo įvykdyta Vladimirui Ivanovui bei Valentinui Laskiui.
V. Laskys plėšė ir žudė žmones kartu su savo dukra, o V. Ivanovas nužudė 4 metukų mergaitę motinos akivaizdoje. Po to nužudė ir ją.
1994 metų sausio 27-ąją buvo sušaudytas Vidmantas Žibaitis, o tų pačių metų rugpjūčio 28-ąją Antanas Varnelis. Jie abu žudė pagyvenusius žmones.
1995-ųjų gegužės 18-ąją mirties bausmė įvykdyta Aleksandrui Gudkovui, o tų pačių metų liepos 12-ąją buvo sušaudytas Borisas Dekanidzė. Pirmasis - už 2 žmonų nužudymą, o antrasis - kaip mafijos vadeiva, žmogžudystės užsakovas.
Visi žudikai rašė malonės prašymus prezidentui, tik V. Laskys norėjo, kad jį kuo greičiau sušaudytų. Jo pageidavimas buvo patenkintas. Beje, tą dieną, kai Malonės komisija svarstydavo kurio nors mirtininko prašymą pakeisti bausmę, šio kalinio kameroje būdavo išjungiamas radijo taškas, kad nuteistasis sužinojęs blogą žinią nepradėtų panikuoti.
Kaip matote, sušaudyti nusikaltėliai nėra tokie baisūs kaip dabartiniai januškevičiai, tulpiniai ar gaidjurginiai. Dabartiniai teisėjai galbūt tik A. Varneliui, kuris nužudė keturis senukus, būtų skyrę bausmę iki gyvos galvos. Visi kiti būtų atsipirkę žymiai švelnesnėmis bausmėmis. Už nužudymus dabar teisėjai vidutiniškai skiria 10 metų 5 mėnesius ir 17 dienų nelaisvės. O žmogžudžiai už grotų išbūva perpus mažiau: 5 metus 7 mėnesius ir 10 dienų. Po to grįžta į laisvę, kad vėl ką nors apiplėštų, nužudytų ir vėl grįžtų į nelaisvę. Taip ir sukasi užburtas ratas, kurį sustabdyti galėtų tik mirties bausmė.
Ir dar viena su mirties bausme susijusi tema: bausmės įvykdymas. Apie tai - kitame numeryje.
