Vida Venclovienė
"Keturias valandas miega vyras, penkias - moteris, šešias - idiotas" - taip sakydavęs. Napoleonas "leido" silpnajai lyčiai miegoti valanda ilgiau nei stipriajai dar prieš du amžius. Nors moterys, atrodo, tai žinojo ir pačios. Juk šiandien jos gyvena 7-12 metų ilgiau nei vyrai. Ir mokslininkai mano, jog tai - miego dėka.
Moterys, pasirodo, miego dievui Morfėjui atsiduoti linkusios kur kas labiau nei stiprioji žmonijos pusė. Tačiau šiandien didelė dalis moterų miegui aukoti 6 ar 8 valandas laiko per didele prabanga. Kada gi gyventi? Bet... Tikrai vertėtų įsiklausyti į gerokai senesnę, nei Napoleono, išmintį: "Kas mažai miega, tas daug valgo". Šią senovės aksiomą patvirtina šiandieninis mokslas.
Buvo atliktas tyrimas: savanorius, nemiegojusius dvi naktis iš eilės, kamavo žvėriškas potraukis pyragėliams, traškučiams ir pan. Mokslininkų nuomone, tai hormoninio išsiderinimo organizme, įvykusio dėl miego trūkumo, pasekmė. Tiriamiesiems buvo nustatytas ryškus (28 proc.) hormono grelino, sukeliančio alkio jausmą, padidėjimas ir kiek silpnesnis (18 proc.) hormono leptino, "pranešančio" organizmui apie pasisotinimą, sumažėjimas. Nejau nėra jokios "apsivalgymas prieš miego trūkumą" alternatyvos? Yra, bet ne ką labiau guodžianti. Tie, kurių svoris, esant nuolatiniam miego trūkumui, nedidėja - neabejotinai pasineria į depresiją. Bet ir tai dar ne viskas. Žmogaus, kurio bioritmų sinchronizacija pažeista, elgesys gali tapti neadekvatus aplinkybėms. Ką tai reiškia? Ar tai psichikos sutrikimas? Ir kas slypi po teiginiu "bioritmų sinchronizacija"?
Chromosomos ginasi
Be abejo, apie miegą kol kas ne viskas mokslui yra žinoma. Aišku tik, kad kaip valgymas ar seksas, taip ir miegas bei budrumas yra reguliuojamas instinkto
Informacija apie tai, kiek ir kada reikia miegoti, užfiksuota ląstelių chromosomose. Ir ši informacija sena kaip pasaulis. Bet kuris gyvas organizmas užmiega ir prabunda pagal tą pačią "genetinę instrukciją", kaip ir jo protėviai. Eksperimentai su vienaląsčiais organizmais parodė, jog paros ritmas ir jo sinchronizacija su mūsų planetos sukimosi periodu ir faze užkoduota kiekvienoje daugialąsčio organizmo ląstelėje.
Vadinasi, mes šiame kompiuterių, televizijos, mokslinių atradimų ir beprotiško tempo pasaulyje mėginame "išsivaduoti" iš instinktų ir gamtos dėsnių valdžios. Pykstamės su savo chromosomomis ir su visu pasauliu. Bet kas gi tokio mumyse vyksta miego metu? Ką mūsų organizmas saugo nuo mūsų pačių?
Pasirodo, kad saugo mus pačius. Miegas - visai ne "iškritimas iš gyvenimo". Kai kurie mokslininkai mano, kad miegas žmogui kone svarbesnis už nemiegojimo periodą. Nemiegant smegenys priima informaciją ir atlieka išankstinę jos analizę. O gilesnė analizė vyksta kaip tik tuo metu, kai žmogus miega. Nors kas dabar nežino, kad miegant organizmas tarsi atsinaujina? Kiek valandų per parą reikia skirti organizmo atsinaujinimui? Kokios sistemos spėja pasiruošti naujai dienai ir kokios fatališkai iškrinta iš šio proceso tiems, kurie savo organizmui suteikia tik "napoleoniškąją" naktinio poilsio dozę?
Miegas - "einamasis remontas"
Maitinimasis - strateginis klausimas.Tačiau pasirinkti teisingą strategiją kasdien vis sunkiau. Mokslininkai šią žmogaus fiziologinę būklę tyrinėja įvairiais aspektais. Kai mes užmiegame, mūsų smegenys, atrodo, irgi užmiega: nieko nematome, nieko negirdime, nieko nežinome. Tačiau tyrimai rodo, jog kai kurios smegenų sritys naktį dirba intensyviau nei dieną. Ir vadinamojoje greito miego fazėje joms deguonies reikia daugiau, nei nemiegant. Smegenų ląstelės pradeda atsinaujinti vos tik mums užmigus. Jose prasideda medžiagų, reikalingų nervinių impulsų perdavimui, kaupimas ir sintezė. Todėl kartais pakanka ir 15 - 20 minučių miego, kad smegenys "prašviesėtų". Bet tik trumpam.
Juk kaipgi smegenys be kūno, be jo raumenų ir audinių? O pastarųjų atsinaujinimas prasideda maždaug 20-ąją miego minutę ir tam prireikia nuo pusvalandžio iki 3 valandų. Atsikūrimo kokybė, beje, priklauso nuo to, ką jūs valgote. "Pirmasis smuikas" atsikūrimo procese - glikogenas, pagrindinis atsarginis žmogaus ir gyvūno angliavandenis. Todėl raumenims reikalingas maistas, turintis daug angliavandenių. Jeigu jų padauginsite, ko gero, prabudę burnoje jausite saldumą. Gal dėl to ir vadinasi "saldus miegas?" Manoma, jog būtent normalus, jėgas atkuriantis miegas yra yra saldus. O saldumas burnoje reiškia, jog cukraus kiekis kraujyje didesnis, nei jo reikia audinių atsinaujinimui ir biocheminiams procesams. Daug baltymų turinčio ar riebaus maisto mėgėjams turbūt pažįstamas sausumo ar kartumo pojūtis burnoje. Tai reiškia, jog cukraus nepakanka.
Taigi, jei blakstienas sumerkti pavyks tik 3-4 valandoms, saldaus miego, nepajusite, nes ne visos jūsų organizmo "programos" spės "persiinstaliuoti". Daugiausia laiko reikia imuninės sistemos atsinaujinimui ir "lopymui". Šie procesai organizme prasideda maždaug antrą trečią miego valandą ir gali pareikalauti net ketvirtadalio paros. Juk leukocitų ir imunoglobulino amžius neilgas, tad organizmas kiekvieną naktį privalo "atstatyti" didelę jų dalį.Beje, ne kiekviena "statybinė medžiaga" tam tinka.
Procesas strigs, jei neaprūpinsite organizmo reikiamomis medžiagomis - cukrumi ir angliavandeniais. Stringantis procesas atrodytų maždaug taip: pamiegojote porą valandų - ir jaučiatės žvalus ir linksmas, nors eik į darbą. Daugelis, baimindamiesi, jog taip, liaudiškai tariant, sumaišys dieną su naktimi, bėga į vaistines pirkti raminamųjų ar migdomųjų preparatų. O be reikalo. Iš valerijonų ar, (sergėk, Dieve!) fenazepamo organizmui sukurti leukocitus ir imunoglobulinus vargu ar pavyks - reikalingas tam tikras cukrų rinkinys. Kalbama, aišku, ne apie smulkų, kristalinį ar rafinuotą cukrų, o apie fruktozę ir kitus analogiškus organinius junginius. Geriausia, jei šios medžiagos organizmui pateikiamos su angliavandenių gausia vakariene. Aišku, ne bandelių ar pyragaičių pavidalu. Kruopos, daržovės, vaisiai - šiems produktams alternatyvos nėra. Surinkti reikiamą "komplektą" pasistengė ir gamta. Tai - medus.
Maistas nuo nemigos
Jei neleisite atsinaujinti imuninei sistemai, neverta tikėtis geros savijautos, darbingumo ir gyvybinės energijos. Nuovargis, galvos maudulys, sukiužimas ir silpnumas - garantuoti. Be to, "atsistatymo" proceso sutrikdymas - kaip tik ir yra tas pats angliavandenių apykaitos sutrikimas, apie kurį dažniausiai kalbama kaip apie pagrindinę cukrinio diabeto atsiradimo ar nutukimo priežastį. Dermatitai, raudonligė, plaučių uždegimas, bronchų ar dantenų uždegimai, kariesas - tai taip pat angliavandenilių apykaitos sutrikimo pasekmė.
Mitybos sureguliavimą apsunkina informacijos apie produktą stoka ir tai, kad maisto pramonė savo gaminamus produktus "prifarširuoja" įvairiausių stabilizatorių, tirštiklių, dažiklių ir pan. Dauguma dietologų pasisako už įvairų maistą, kuriame baltymų ir angliavandenių santykis būtų 1:4, o apsirūpinti tokiu maistu nesunku. Mėsa, žuvis, daug daržovių, vaisių, uogų, uogienių, džemų, kruopų, ruginė duona. Niuansų gali būti labai daug, bet svarbiausia - paisyti principo.
Veržimosi viską suspėti kaina
Atlikus kelis nesudėtingus aritmetinius veiksmus, nesunku suprasti: miego stoka visų pirma "smogia" imuninei sistemai. Tai patvirtina "nei iš šio, nei iš to" atsėlinančios ligos. Be diabeto ir nutukimo, pastangos "prailginti parą" miego sąskaita gali išprovokuoti bronchinės astmos, įvairių alergijų, onkologinių ligų atsiradimą ir vystymąsi. Bet svarbiausia - miego ir nemiegojimo ritmų nesutapimas su planetos ritmais visiškai išmuša organizmą iš vėžių. Todėl ir pralaimėjimų diapazonas žymiai didesnis nei laimėjimų ir pasiekimų. Reumatai, Alchaimerio liga, arterinė hipertonija, depresija - tai toli gražu ne visas sąrašas. Be to, mažai miegantys žmonės greičiau sensta, o ir dirba daug lėčiau ir prasčiau, nei galėtų, jei miegotų 8 ar 10 valandų.
