Seimo narys Vidmantas Žiemelis išreiškė susirūpinimą dėl kaimuose vis daugėjančių sunkių nusikaltimų. Dėl to jis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską prašydamas paaiškinti, kodėl nevykdoma dar 2003 metais Vyriausybės nutarimu patvirtinta kaimo gyvenamųjų vietovių saugumo programa. Parlamentaras priminė gerai visiems žinomą faktą, jog kaimo vietovių gyventojai jaučiasi nesaugiai. Na, o mes nusprendėme pasidomėti, kas gali padėti užtikrinti vienišų, garbaus amžiaus kaimo žmonių saugumą...
Seimo narė Vida Marija Čigriejienė:
- Na, žinote, mūsų kaime, kur brolis gyvena, kol kas ramu, bet aš asmeniškai bijočiau ten gyventi. Nusikaltėliai iš anksto sužino, kas kokį gyvulį pardavė ar pensiją gavo ir iškart eina... Kas galėtų užtikrinti senų žmonių saugumą? Na, nežinau, gal reikėtų žmonėms jungtis į kokias tai bendruomenes, kad vyktų kažkokie budėjimai, gal aktyviau policija dirbtų - man sunku pasakyti. Matot, jeigu dabar Rokuose ar Vaišvydavoj atsitinka koks įvykis, tai policininką galima rasti tiktai Šančiuose... Tokia tvarka dabar. Jūs geriau kreipkitės į Vidaus reikalų ministrą Furmanavičių ir jo klauskit. Jei anksčiau senukai gyveno nerakindami durų, tai dabar juos gali labai greitai "nubombinti"... Beje, ne paslaptis, jog kaime dabar labai daug girtaujančių, niekas nenori dirbti, o valgyt tai reikia. Tai ir žudo, plėšia... Patys senukai tikrai neapsigins, todėl reikalingi bendri projektai, geranoriška policijos pagalba...
Jonas Gurskas, Vilkijos seniūnas (Kauno rajonas):
- Iš tikrųjų ši problema tiktai iškelta, o kas galėtų ją spręsti - neišgirdau. Aš manau, jog policija senukų neapgins. Ir patys žmonės puolimo nesustabdys... O jeigu sakote, jog siūloma steigti bendruomenes, tai prisiminkime, kaip vienas Seimo narys iš Raseinių jau pabandė kurti savigynos būrius, ir kuo viskas baigėsi... Todėl manau, jog pirmiausia reikėtų sukurti teisinę bazę, priimti įstatymą ir jį vykdyti. Palaikant viešąją tvarką, žmonių susibūrimo vietose švenčių metu policijos rėmėjų vaidmuo gal ir suprantamas, bet ką jie galėtų padėti vienišiems senukams, kurių vienkiemiai išsimėtę laukuose ar pamiškėse? Juk nusikaltėliai tuo ir naudojasi, kad žmonės neturi ryšio. Net jeigu namuose ir būna telefonas - senolis nespėja prie jo prieiti. Kokią pagalbą jis gali prisišaukti? Šiandien turime tokią visuomenę ir nieko nepadarysi... Tai mūsų gyvenimo, ekonominės situacijos rezultatas. Situacija smarkiai pasikeitusi - nėra darbo, mokyklose visai neskiriamas dėmesys auklėjimui, tad nenuostabu, kad daugelis jau ir su mokytojais nesiskaito... Tai globalinė visos valstybės problema, todėl ją turėtų spręsti ne bendruomenės, o patys Seimo nariai. Lengviausia ją numesti "apačioms", o patiems nieko nedaryti. Aš visada sakydavau, jog kurti bei priimti įstatymus reikia tiktai įsitikinus, kaip jie veiks praktikoje. O pas mus taip nėra...
Kęstutis Mikalauskas, Pasvalio rajono PK viršininkas:
- Manau, kad svarbų vaidmenį čia suvaidintų visuomenės nepakantumas ir tos pačios kaimo bendruomenės, kuri seniūnijoms ar policijų nuovadoms praneštų apie žmones, kurie linkę į nusikaltimus, aktyvumas. Dažniausia plėšia, vagia ir žudo tos pačios bendruomenės nariai, todėl toks informacijos pateikimas būtų labai naudingas. Kitas labai svarbus dalykas - policijos rėmėjų būriai, kurie dabar kuriami. Pavyzdžiui, Pasvalio rajone yra toks Daujėnų miesteliukas, kur jau dveji ar treji metai žmonės vakarais išvyksta patruliuoti. Jie yra gavę policijos rėmėjų pažymėjimus, liemenes ir tikrai užtikrina saugumą. Tai mato ir nusikaltėliai. Beje, V. Žiemelis greičiausiai kalbėjo apie apylinkės įgaliotinių rėmimo programą. Ji iš principo yra vykdoma - keli automobiliai jau nupirkti, kitus ruošiamės įsigyti, bet manau, kad šią problemą reikėtų spręsti kitaip. Labai svarbu, kad policijos pareigūnas gyventų kaimo vietovėje, kad jam ir jo šeimos nariams būtų suteiktos visos socialinės garantijos, darbas ir t. t. Visi šie klausimai turėtų būti sprendžiami valstybės mastu.
Remigijus Ačas, Seimo narys:
- Tai labai sudėtingas klausimas. Aišku, turėtų būti kažkas tokio, kad žmogus galėtų paspausti pavojaus signalą, bet apskritai - plėšikai iš toli neateina. Dauguma jų grįžta iš įkalinimo vietos, jie žino, kad kažkur atokiame kaime gyvena senelis ir į jį pasikėsina. Aš siūlyčiau, kad buvusių kalinių atžvilgiu būtų vykdoma prevencija. Dabar tuo niekas nesirūpina - paleidžia iš kalėjimo ir baigta. O ekskalinys darbo negauna, lėšų neturi, todėl susieina panašaus plauko ir pradeda vogti, plėšti. Šiais reikalais turėtų daugiau rūpintis seniūnijos. Reikalinga sukurti sistemą, kuri priverstų tą žmogų dirbti. Mes galim kiek norim keikti tarybinę sistemą, bet tada visi buvo priversti dirbti. Manyčiau, kad ir politikai turėtų kreipti į tai daugiau dėmesio, organizuoti diskusines laidas, nes tik jose galima pagimdyti protingą mintį. Aš, pavyzdžiui, stebiuosi mūsų televizijomis... Vos iškilo bet koks skandalėlis, koks nors politikas pirsteli - ir vien tik apie tai rengiamos laidos, visokie spaudos klubai ir t. t. O vietoj to galėtų panagrinėti, kaip spręsti grįžusių iš kalėjimų žmonių integraciją į visuomenę. Be to, ir Vyriausybė turėtų skirti atitinkamai pinigų (ne milijoną ir ne du). Jeigu tiek, kiek dabar skiriama kalėjimams, būtų skirta bausmę atlikusių asmenų integracijai į visuomenę, pasiektume žymiai daugiau ir senelių saugumo problemą išspręstume...
