Ignalinos, Zarasų ir Anykščių rajonuose esantiems pilkapiams kapų plėšikų padaryta žala įvertinta beveik 400 tūkst. litų. Pilkapiams padarytą žalą įvertino Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) sudaryta komisija, kuri artimiausiu metu turi įvertinti dar keliems pilkapiams padarytą žalą.
Archeologas Rimantas Kraujalis BNS sakė, kad Anykščių rajone esančiam pilkapynui, kuriame išplėšti 5 pilkapiai, padaryta žala siekia beveik 145,5 tūkst. litų. Sunaikintus pilkapyną Zarasų rajone, nuostoliai sudaro daugiau nei 108 tūkst. litų, o 15-os Ignalinos rajone iškasinėtų pilkapių žala - 127 tūkst. litų.
"Archeologijoje neįmanoma atstatyti fizinės būklės ir mokslinės vertės, nes kapas yra išplėštas, daiktai pavogti. Todėl mes patirtą žalą įvertiname skaičiuodami, kiek lėšų reikėtų atlikti mokslinius tyrimus tuose pilkapiuose", - aiškino R. Kraujalis.
Kol kas neįvertinta didžiausiam Lietuvoje Gedžiūnėlių pilkapynui (Ignalinos rajonas) padaryta žala. Apie pirmuosius plėšimus šiame pilkapyje sužinota prieš mėnesį, kai Kultūros vertybių apsaugos departamento Utenos teritorinis padalinys aptiko apie 30 įvairaus dydžio duobių.
Rugpjūčio pabaigoje Gedžiūnėlių pilkapyje apsilankę Kultūros paveldo centro (KPC) archeologai nustatė, kad didžiausias pilkapynas ir toliau plėšiamas - iš 560 pilkapių iškasinėta daugiau nei pusė. KPC archeologai taip pat aptiko dar du Ignalinos rajone sunaikintus pilkapynus.
R. Kraujalio teigimu, Anykščių ir Ignalinos rajonuose policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl didelę kultūrinę reikšmę turinčių vertybių sunaikinimo. Už šiuos pažeidimus gresia baudžiamas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Archeologo teigimu, duomenų apie naujus plėšimus pilkapynuose nėra.
Specialistai mano, kad pilkapynuose metalo ieškikliais aptinkamos kapų vietos, iškasamos negilios duobės ir surenkamos kapų įkapės, paliekant išbarstytus mirusiųjų palaikus. Spėjama, kad šie nelegalūs kasinėjimai buvo atlikti pasitelkiant aukštos kokybės metalo detektorius, kadangi nė viename pilkapyje po jų savavališko iškasinėjimo neaptikta jokio metalinio archeologinio radinio.
KVAD nuomone, visi šie nelegalūs kasinėjimai yra susiję su nelegaliu archeologinių radinių išvežimu į kitas Europos šalis, ypač Skandinaviją.
Specialistų teigimu, tokių nelegalių kasinėjimų metu išplėšiant kapus, surenkant juose buvusius dirbinius, kitus archeologinius radinius, naikinamas archeologinis paveldas.
Kultūros vertybių apsaugos departamentas kreipėsi į policijos, Valstybės saugumo ir Muitinės departamentus bei Valstybinę sienos apsaugos tarnybą, prašydamas atkreipti dėmesį į įvairias meno vertybes bei dirbinius į užsienį vežančius piliečius, kurie kartu su kitais daiktais gali bandyti išvežti ir archeologinius radinius.
Archeologų teigimu, pirmasis masinis kapų plėšimo atvejis buvo nustatytas 1985 metais, kai antrajame Vigodkos-Dūkšto pilkapyne rasta 30 išplėštų pilkapių.
Lietuvių (aukštaičių) gentys V-XII amžiuje sudegintus mirusiuosius laidojo kapuose, virš jų supildami sampilus ir aplink iškasdami duobes ar griovius.
BNS