Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Ketvirtadieniais Pravieniškių pirmosios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos kieme nuo pat ryto išsirikiuoja nemaža eilutė. Tą dieną dalį savo darbo laiko kolonijos vadovas Petras Kiušas skiria nuteistiesiems. Laisvę praradusieji dažniausiai prašo papildomų pasimatymų su artimaisiais (kažkodėl labiausiai nori susitikti su pusbroliais), pareiškia norą būti perkelti į kitą būrį, prašo leisti naudotis įvairiais buitiniais prietaisais, netgi aptaria savo būsimas vedybas. Vieniems kaliniams labai svarbu pabendrauti su įstaigos vadovu, kitiems - tiesiog pasikalbėti, "prastumti" laiką, nes daugeliu atvejų išeitį galima rasti ir be direktoriaus pagalbos...
Štai Visagino gyventojas Sanianas Samvelas (41 m.), kurį teismas už narkotikų pardavinėjimą nuteisė šešerius metus kalėti, prašė direktoriaus leisti naudotis skutimosi mašinėle. Prašymas buvo patenkintas.
Mindaugas iš Klaipėdos kreipėsi į direktorių dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo su žmona. Paskutinį kartą sutuoktiniai buvo susitikę liepos mėnesį. Už nužudymą teistas klaipėdietis kali jau ketverius metus (kalėjime atsidūrė po vestuvių praėjus tik keliems mėnesiams), tačiau jo santykiai su žmona nenutrūkę iki šiol. Tiesa, šiek tiek baugina dar šešeri nelaisvės metai, tačiau ateityje įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, jo bausmės laikas galbūt bus sutrumpintas. Mindaugas tikino, jog pasimatymai su žmona jam labai svarbūs: vyrukas taip ir gyvena jų belaukdamas. Noras dažniau pasimatyti su žmona bei trejų metukų dukra Viktorija verčia atitinkamai elgtis, neprisirinkti nuobaudų. Juk vietoj keturių ilgalaikių pasimatymų per metus geru elgesiu galima "užsidirbti" dar tiek pat. Šįkart Mindaugas kreipėsi į direktorių dėl to, jog norėjo gauti du ilgalaikius pasimatymus iš eilės - vylėsi su žmona praleisti ištisas keturias paras. Mat jai nėra taip paprasta važinėti iš Klaipėdos, o akimirkos su mylimu žmogumi prabėga labai greitai. Deja, Vidaus tvarkos taisyklėse tokia galimybė nėra numatyta - du ilgalaikiai pasimatymai iš eilės negalimi... O juk tokio draudimo galėtų ir nebūti...
Už plėšimą nuteistas dvidešimtmetis Nerijus Jarašiūnas iš Šiaulių pas direktorių atėjo dėl gana rimtos priežasties. Po trijų mėnesių jis turėtų teisę stoti prieš teismą dėl lygtinio paleidimo į laisvę, tačiau tam trukdo rimta kliūtis - nuteistasis turi net 29 nuobaudas. Visos šios nuobaudos Nerijui buvo paskirtos kalint kaimyninėje sustiprinto režimo kolonijoje. Jis tvirtino gavęs nuobaudas už vieną ir tą patį prasižengimą - kad buvo rastas ne savo gyvenamojoje patalpoje. Nerijus teigė negalėjęs būti savo sektoriuje dėl sudėtingų tarpusavio santykių su kitais kaliniais, todėl buvęs priverstas iš jo bėgti. Vyrukas guodėsi patyręs daug smurto, todėl visus metus prašė pareigūnų, kad šie perkeltų jį į kitą būrį, tačiau niekas į prašymus nereagavo. Tiktai kai buvo tris kartus "sulaužytas", kai atsidūrė ligoninėje ir suprato, kad daugiau kentėti negali, jam padėjo kolonijos psichologė. Būtent jos dėka Nerijus buvo perkeltas į kitą koloniją. Ir nors nuo pirmosios dienos šioje kolonijoje vaikinas negavo nė vienos nuobaudos, virtinė anksčiau "užsitarnautų" velkasi iš paskos. Jos išnyks ne greičiau nei po metų. Taigi kol kas direktorius Nerijui pasiūlė palūkėti, kol nuobaudos nustos galioti, nes šansų, jog teismas anksčiau laiko paleis į laisvę net 29 kartus nusižengusį jaunuolį, beveik nėra.
Čia paminėti tik keli nuteistieji bei jų problemos. Tačiau kartais įstaigos vadovo žodis jiems būna itin svarbus ir reikšmingas. Tad visai nenuostabu, jog nuteistieji mielai skuba į "pasimatymą" su direktoriumi...
