Nuo šių metų Lietuvos įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekantys kaliniai gauna kokybiškesnį ir įvairesnį maistą. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų centro duomenimis, iki šiol kalinamųjų maisto racione apie 40-50 proc. gaunamos energijos sudarė riebalinės kilmės kalorijos, trūko gyvulinės kilmės baltymų, A ir B grupių vitaminų bei karotino.
Todėl, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo, atsižvelgus į pasaulio praktiką ir Lietuvos galimybes, pagal atliktų laboratorinių tyrimų duomenis bei kalinamųjų sueikvojamą energiją buvo sudarytos ir patvirtintos naujos rekomenduojamos vidutinės paros fiziologinės mitybos normos, kurios įsigaliojo nuo šių metų sausio.
Nustatyta, kad dirbantis vyras įkalinimo įstaigoje per dieną turi gauti 3301 kcal energetinės vertės maisto, nedirbantis - 2298 kcal, dirbanti moteris - 2473 kcal, nedirbanti - 1951 kcal, nepilnametis - 3023 kcal. Maisto racione atsirado tokių produktų kaip pienas, kefyras, liesa varškė, grietinė, liesas varškės sūris, fermentinis sūris, dešrelės, virta ir pusiau rūkyta dešra, grikiai, ryžiai, manai, kiaušiniai.
Pagal pernai rugsėjį teisingumo ministro partvirtintas normas, vieno dirbančio vyro, laikomo kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, maitinimui per parą skiriama iki 3,27 lito, nedirbančio - iki 2,79 lito, vienos dirbančios moters - iki 3,62 lito, nedirbančios - iki 3,42 lito, vieno nepilnamečio - iki 3,97 lito, vieno asmens, vežamo į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietą arba iš jos - iki 2,43 lito.
Šiemet kalinių maitinimui iš valstybės biudžeto skirta 12 mln. litų, pernai - 9 mln. litų.
Nuo šiol kalinių maitinimą rekomenduojama organizuoti sudarius atskirą 31 dienos maisto davinio valgiaraštį.
"Anksčiau buvo sudaromi savaitės valgiaraščiai, todėl maisto racionas buvo skurdus, nuolat besikartojantis. Dabar kiekvieną dieną turi būti gaminami vis kiti patiekalai", - teigiama ministerijos pranešime.
Maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 kartus per parą, o laikas tarp maitinimų, išskyrus skirtą miegui, neturi būti ilgesnis kaip 7 valandos. Tuo tarpu nepilnamečiai turi būti maitinami 4 kartus per parą. Duona yra vienintelis produktas, kurį nuteistasis gali pasiimti išeidamas iš valgyklos.
Pasak Ekstremalių situacijų centro gydytojo higienisto Algimanto Lipnicko, nauja tvarka įtvirtinamas rekomendacinis centralizuotas valgiaraštis, kuriuo siekiama, kad ateityje būtų įgyvendinta bendra tvarka - visose įkalinimo įstaigose maitinti pagal vieną ir tą patį valgiaraštį.
Ministerijos teigimu, tokia praktika taikoma Lietuvos kariuomenėje - pavyzdžiui, pirmadienį visa kariuomenė valgo ryžių košę, antradienį grikių košę.
"Tai padaryta, siekiant, kad karių mitybos racionas nesikartotų, nepriklausomai nuo kario buvimo vietos: ar jis bus savo dalinyje, ar bus komandiruotas į kažkokį kitą dalinį. Įkalinimo įstaigose siekiama analogiškos tvarkos. Tai padės sumažinti ir administravimo išlaidas", - tvirtinama pranešime.
A. Lipnicko teigimu, jau dabar tie kaliniai, kurie anksčiau nevalgydavo "valdiško" maisto ir maitindavosi savarankiškai, ateina į valgyklas, nes atsirado sūrio, varškės, pieno ir kitų anksčiau kalinamųjų maisto racione nebuvusių produktų.
Dabar Lietuvoje bausmę už įvairius nusikaltimus atlieka daugiau kaip 10 tūkst. asmenų.
BNS
