Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje trys Marijampolės pataisos namų kaliniai buvo teisiami už savo likimo draugo nužudymą. Nustatyta, kad rimtų motyvų pasiųsti myriop Raguvėlės kaimo (Anykščių r.) gyventoją Kęstutį Girčį (47 m.) net nebuvo. Trys žudikais tapę kaliniai tiesiog norėjo permainų.
Nuteistojo K. Girčio susmukęs kūnas buvo rastas baudos izoliatoriaus tualete - kilpoje, tarsi kalinys būtų pasikoręs. Netrukus paaiškėjo, kad K. Girčys - ne savižudis, o nužudytas trijų kitų nuteistųjų, kartu buvusių izoliatoriuje. Anot teisėsaugininkų, tai gana retas atvejis, kai pavyksta įrodyti, jog savižudybė buvo tik imituota.
Aštuonis kartus už įvairius nusikaltimus teistas Kęstutis Girčys pastaruoju metu "zonoje" kėlė drausmės problemų, tad buvo patalpintas į baudos izoliatorių, kur turėjo praleisti 15 parų. Tame pačiame izoliatoriuje jau buvo penki nuteistieji. Kai praėjo vos kelios valandos nuo Kęstučio "naujakurystės", kiti kaliniai pradėjo šaukti prižiūrėtojams, kad "vienas jau pasikorė".
Įvykį pradėję tirti pareigūnai iškart neatmetė ir galimos nužudymo versijos. Po kelių dienų trys kaliniai - Richardas Jankauskis (21 m.) iš Kėdainių, Žilvinas Navickas (29 m.) iš Šiaulių ir Aidas Širka (27 m.) iš Dainavos kaimo (Ukmergės r.) - prisipažino nužudę Kęstutį. Anksčiau po kelis kartus už įvairius nusikaltimus teisti "zonos" gyventojai teigė, kad pasmaugti Kęstučio nenorėjo - tik prismaugti. Esą šis nuteistasis neprieštaravo tokiam trijulės pasiūlymui. Neva visi keturi, tapę sumanymo bendrininkais, po kilusio incidento tikėjosi pateksią į kitokią - jiems palankesnę - užgročio aplinką. Tačiau smurtavusi trijulė "neapskaičiavo" - Kęstučio kaklas skalbinių virve buvo užveržtas mirtinai. ("Zonoje" yra žinomas toks prismaugimo būdas, kalinių vadinamas omariu, kai esą smaugiamasis patiria didelį malonumą ir dažniausiai lieka gyvas.)
Dėl nužudymo prisipažinę kaliniai, anot pataisos namų administracijos darbuotojų, buvo narkomanai. Dėl skolų ir kitų bendravimo problemų jiems nebuvo lengva leisti laiką gyvenamojoje "zonoje" su kitais likimo broliais, todėl šie trys nuteistieji patys prašėsi izoliuojami. Pasirodo, vyrų netenkino ir baudos izoliatoriaus kamera, kurioje jie esą buvo įkurdinti su aukštesnės kastos kaliniais. Tuomet narkomanai prašėsi perkeliami į kitą kamerą ir grasino rimtai nusikalsti, jeigu jų reikalavimas bus neįvykdytas, tačiau pataisos namų darbuotojai nemanė, kad nuteistųjų grasinimai rimti, ir jiems pataikauti neskubėjo. Kaip po tragedijos teigė įstaigos darbuotojai, turbūt vis dėlto jautę šiokią tokią kaltę dėl nuteistojo mirties, minėtas nepatenkintų kalinių prašymas turėjo būti motyvuotai išdėstytas ir pateiktas administracijai raštu, o ne kartojamas tik žodžiais... (Po nužudymo Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ir tarnybinis patikrinimas, kuris turėjo nustatyti, ar teisingai elgėsi pataisos namų darbuotojai, "negirdėję" nuteistųjų reikalavimų. Išvada buvo palanki darbuotojams: jų veiksmuose pažeidimų nerasta.)
K. Girčio, kuris buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus ir į laisvę būtų išėjęs po penkerių metų, mirtis - beprasmė. Jo žudikais tapę kiti trys nuteistieji iš tiesų sulaukė norėtų permainų - jie prasitęsė savo gyvenimą "zonoje". R. Jankauskis ir A. Širka dabar nuteisti kalėti po penkiolika metų, o nužudymo iniciatorius Ž. Navickas - šešiolika metų. Visi trys nuteistieji pirmuosius penkerius bausmės metus gyvens kalėjimo režimu, o vėliau - pataisos namuose. Visi trys buvo pripažinti esą recidyvistai. "Zonos" gyvenimas šiems žudikams - tai jų gyvenimo būdas. Štai Ž. Navickas užgročio kasdienybę pažįsta bene nuo penkiolikos metų. Vyras teistas net 12 kartų.
- Nagrinėti šią bylą teisme nebuvo sudėtinga, nes teisiamieji gana normaliai elgėsi ir savo kaltės neneigė, - sakė teismo proceso dalyviai. - O štai tirti šią istoriją pataisos namuose buvo tikrai nelengva. Mat "zona" gyvena pagal savo nerašytus įstatymus. Dauguma linkę laikytis pozicijos "nieko nemačiau - nieko nežinau".
