Mažakraujystė - tai patologinė organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis (sveiko vyro viename litre kraujo turi būti ne mažiau kaip 136 g hemoglobino, o sveikos moters tokiame pačiame kraujo kiekyje - 116 g).
Hemoglobinas (raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose), anot Kauno Šilainių poliklinikos 2-osios klinikos gydytojos terapeutės Vidos Naudžiuvienės, organizme atlieka labai svarbią funkciją - iš plaučių į audinius ir organus atneša deguonį. Sumažėjus eritrocitų skaičiui, ypač sumažėjus juose hemoglobino, sutrinka dujų apykaita, o tai neigiamai veikia medžiagų apykaitą, centrinės nervų sistemos, širdies, inkstų ir kitų organų funkcijas.
Mažakraujystę sukeliančios priežastys yra labai įvairios. Liga gali išsivystyti dėl sutrikusios raudonųjų kraujo kūnelių gamybos (pavyzdžiui, megaloblastinę mažakraujystę sukelia vitamino B 12 ar folinės rūgšties stoka). Gana dažnai mažakraujyste susergama dėl padidėjusio eritrocitų irimo (po ilgo gydymosi antibiotikais arba kai kuriais medikamentais nuo uždegimų, ypač ibuprofenu ar diklofenaku, taip pat po sunkių infekcinių ligų - tuberkuliozės, žarnyno infekcijų ir kt. Mažakraujystė dar gali išsivystyti po vidinio ar išorinio nukraujavimo (patyrus traumą) ar dėl sutrikusio pasiskirstymo, kuomet kraujo kūneliai kaupiasi padidėjusioje blužnyje.
Pasak gydytojos terapeutės, dažniausiai sergama geležies stokos mažakraujyste (apie 80 procentų visų mažakraujyste sergančių ligonių). Daugiausia serga moterys, nes jų organizme dėl menstruacijų, nėštumo ir maitinimo krūtimi susidaro didesnis geležies poreikis. Dažniausia geležies deficito priežastis - geležies netekimas dėl lėtinio kraujavimo. Kraujuoti gali iš virškinamojo trakto (dėl opos, erozinių gastritų, hemorojaus, vėžinių susirgimų ir pan.), iš kitų organų (urogenitalinės sistemos, nosies, burnos, plaučių). Tokia mažakraujystės forma gali išsivystyti, kai kraujo netenkama per operacijas, traumas, hemodializės procedūras, dėl dažno kraujo ėmimo tyrimams ar donorystės.
Mažakraujystė išsivysto, kai su maistu gaunama nepakankamai geležies. Į tai turėtų atkreipti dėmesį vegetarai ir kūdikius auginantys tėveliai (sunkiai besiverčiančiose šeimose diagnozuojama vis daugiau mažakraujyste sergančių vaikų). Reikėtų atminti ir tai, jog geležies poreikis padidėja nėštumo ir žindymo metu, paauglystėje, kai organizmas ima sparčiai augti, taip pat intensyviai sportuojant.
Megaloblastine (dėl vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos išsivysčiusia) mažakraujyste dažniau serga vyresni kaip 70 metų amžiaus žmonės. Sutrikus eritrocitų gamybai, pažeidžiamas virškinamasis traktas, atrofuojasi jo gleivinė, sutrinka vitamino B 12 rezorbcija. Kai liga pažeidžia nervų sistemą, prasideda nugaros smegenų atrofija, sutrinka kojų jutimai, jas gali paralyžiuoti. Tiesa, Lietuvos gyventojai folinės rūgšties stokoja retai, taigi nėra daug ir šios formos mažakraujystės susirgimų.
Sunkiausia yra aplastinė mažakraujystė. Ją sukelia jonizuojantysis spinduliavimas, antinavikiniai ir kai kurie kiti vaistai, virusinis hepatitas ir kitos kol kas dar nežinomos priežastys.
Pasak gydytojos Vidos Naudžiuvienės, pagrindiniai mažakraujystės simptomai yra odos ir gleivinės blyškumas, silpnumas, pablogėjusi koncentracija, galvos skausmas, plaukų bei nagų lūžinėjimas, sausa oda, lygus ir sausas liežuvis. Gali įtrūkti burnos kampai, pasidaro sunku ryti maistą, krūvio metu ligonis gali pradėti dusti.
Mažakraujystė nepaveldima, išgydoma. Kad nesusirgtumėte šia liga, turite racionaliai maitintis. Kūdikiams tinkamiausias maistas - motinos pienas. Augančių vaikų ir suaugusiųjų organizmas turi gauti pakankamai geležies - daug jos yra mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, vaisiuose ir daržovėse. Mažakraujystės profilaktikai taip pat ne mažiau svarbu ir tinkamas darbo bei poilsio režimas - būtina miegoti ne mažiau kaip 8 valandas (jei dirbate naktį, reikia būtinai pamiegoti dieną), visais metų laikais rasti laiko pasivaikščioti lauke.
Gydytoja V. Naudžiuvienė nepataria mažakraujystę bandyti išsigydyti patiems, vaistų nuo šios ligos įsigijus vaistinėje. Būtina kreiptis į specialistą, nes tik atlikus reikiamus kraujo ir kitus tyrimus nustatoma, koks gydymas tinkamiausias. Be to, aiškinantis mažakraujystės atsiradimo priežastis gali "išlįsti" ir kur kas sunkesnių ligų.
