Atliekant žvalgomuosius archeologijos tyrimus Jonavos rajone, Neries ir Šventosios upių santakoje, aptikti paskutiniųjų lietuvių pagonių kapai, pranešė Kultūros paveldo centras.
Tiriant Vanagiškio akmens amžiaus stovyklą, jos šiaurinėje dalyje aptiktas iki šiol nežinomas XV a. kapinynas su griautiniais palaidojimais. Atidengus penkių mirusiųjų kapus, dviejuose galvūgalyje rasti aukoms arba šermenims skirti moliniai puodeliai. Viename kape, juosmens srityje, buvo įdėtas žalvarinis raktas ir geležinis peilis, ant kaklo - vėrinys iš karolių, žalvarinių žvangučių ir pakabučių, ant dešiniosios rankos - žalvarinis žiedas. Kituose kapuose rasta po vieną geležinę sagtį, peilį ir ylą.
Mirusiųjų laidojimas su namų apyvokos daiktais rodo, kad pagoniška tradicija buvo gana stipri, nors istoriniuose šaltiniuose bei istorikų darbuose minima, jog 1387 m. pradėta christianizacija, ypač rytinėje Lietuvos dalyje, iki XV a. vyko labai intensyviai ir gyventojų buvo sutikta palankiai. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila liepęs užgesinti šventąsias ugnis, iškirsti šventuosius miškelius, išžudyti garbintus žalčius. Pats kunigaikštis lankydamasis Lietuvoje klausinėdavo tikėjimo tiesų, o jas žinančius gausiai apdovanodavęs. Rytinėje Lietuvos dalyje buvo įsteigtos septynios parapijinės bažnyčios.
Istorikų teigimu, Rytų Lietuvoje lietuviai ilgą laiką, iki XVI a. vidurio, greta oficialios katalikiškos religijos praktikavo senąją tikėjimą, tai įrodo ir kiti archeologiniai tyrinėjimai vykdyti Obelių, Ukmergės rajono Laičių bei kituose senkapiuose.Vanagiškio kapinyne aptikti mirusieji galėjo būti tokių svarbių mūšių kaip Žalgirio (1410 m.) ar Pabaisko (1435 m.) amžininkai ar net dalyviai.
ELTA
