Nors tai bus pati nepopuliariausia mano parašyta skiltis, kažkas turėjo tą padaryti. Reikia vesti interneto naudojimo apskaitą ir vartotojai turi mokėti pagal tai, kiek duomenų persiunčia, o ne iš anksto nustatytą ir dažnai neteisingą fiksuotą mokestį. Jei būtų visuotinai priimta apmokestinti duomenų srautą, išsispręstų daugelis su internetu susijusių problemų.
Neteisėta teisė
Pirmiausia norisi paklausti, iš kur apskritai atsirado fiksuotas mokestis? Ogi iš nemokamų vietinių pokalbių. Konkretus pavyzdys - amerikiečiai, įpratę neskaičiuoti šių pokalbių trukmės. Tą mes laikome natūralia teise, kurią kokio nors socialistinio proceso metodu perkėlėme ir komutuojamajam ryšiui. Būtent toks mąstymo būdas ir palaikė modemų eros gyvybę - plačiajuosčio ryšio skatintojų nusivylimui. Jiems neliko nieko kito, kaip tik laikytis fiksuoto mokesčio principo.
Kad toks mokestis pasiteisintų, jis turi būti pakankamai didelis - kad subsidijuotų duomenų srauto ėdrūnus. Taigi mažai ir vidutiniškai internetu besinaudojantys vartotojai moka pernelyg daug, o tai lėtina plačiajuosčio ryšio plėtrą. Visi kabelinio interneto vartotojai kenčia dėl šios neteisingos sistemos. Kodėl vartotojas, vos kartą per dieną tikrinantis elektroninį paštą, privalo mokėti tiek pat, kiek turintieji visą parą veikiantį serverį?
Nepastebima, jog internetas jau turi į tinklo pamatus įkoduotą mokesčio už duomenų srautą sistemą. Kažkas turi mokėti už tai, kad galėtų prisijungti prie pagrindinio tinklo prieigos taškų. Kuo didesnio ryšio laidumo jums reikia, tuo daugiau mokate.
Pokyčio privalumai
Būtų ne tik sąžininga apmokestinti duomenų srautą - sumažėtų ir elektroninio pašto šiukšlių, padidėtų interneto sparta, sumažėtų atsisakymo aptarnauti (denial of service) atakų, plačiajuostis ryšis taptų prieinamesnis.Mažiau elektroninio pašto šiukšlių. Jei šiukšlintojai turėtų mokėti už srautą, pagaliau susimąstytų prieš naudodamiesi adresų prigrūstu CD, leidžiančiu išsiųsti žinutes 40-čiai milijonų adresatų. Kadangi galutiniai vartotojai taip pat mokėtų už perduodamų duomenų kiekį, būtų mažiau tolerantiški šiukšlėms ir labiau skatintų teisines priemones prieš šiukšlintojus.Didesnė sparta. Vidutinis vartotojas, skaičiuojant perduodamų duomenų kiekį, mokės mažiau nei turintieji slaptą serverį, naudojantį ryšį dainoms keistis. Kaip manote, ar ilgai tai truktų? Srauto ėdrūnų, sunaudojančių daugiau, nei jiems teisėtai skirta, imtų sparčiai mažėti, taip pat padidėtų bendra sparta.Mažiau atakų. Voratinklį kankina pernelyg daug atakų. “Trojos arkliai” ir kiti kenksmingi kodai įdiegiami DSL ar kabelinį ryšį naudojančiuose kompiuteriuose, kurių vartotojai nepakankamai rūpinasi saugumu. Daugelis šių žmonių net nežino, kad yra atsakingi už atakas prieš IRC serverius, komercinius objektus ir kitus taikinius. Ar ilgai tai tęstųsi, jei mėnesio pabaigoje gautoje ataskaitoje pamatytumėte, kad po vidurnakčio jūsų kompiuteris prisijungė prie interneto ir siuntė užklausas į kurį nors serverį tol, kol šis “užlūžo”, o sąskaita patrigubėjo? Galiausiai turbūt susirūpintumėte saugumu, ar ne?Plačiajuosčio ryšio plėtra. Duomenų srauto apmokestinimas reikštų, kad plačiajuosčio ryšio pardavėjai galėtų visur siūlyti spartesnį internetą. Žmonės mokės už geresnį ryšį, nors ir atsargiau juo naudotųsi, pavyzdžiui, susilaikytų nuo nereikalingų parsisiuntimų. Teisingi kainų mechanizmai galėtų atskirti srautinio turinio sesijas nuo elektroninio pašto skaitymo ar paprasčiausio naršymo.Geresnis elgesys Voratinklyje - dar vienas, nors ir nedidelis, duomenų srauto apmokestinimo privalumas. Galbūt jūsų kolegos nebesiuntinės jums tiek daug visai nejuokingų paveikslėlių.
Pagrindinė duomenų srauto apmokestinimo sąlyga - vidutinis vartotojas už interneto ryšį turėtų mokėti mažiau. Tik daugiausiai internetu besinaudojantys vartotojai mokėtų daugiau, nei moka šiandien. O mažesnis mokestis reiškia, jog prisijungs daugiau vartotojų. IPT tikslas būtų pagrindines paslaugas išlaikyti kaip galima pigesnes ir stengtis parduoti kuo daugiau papildomų paslaugų, įskaitant papildomą duomenų srautą. Reklaminiai šūkiai “Mokėk už tiek, kiek naudojiesi” ar “Kodėl moki už kito ryšį?” turėtų įtikinti visuomenę, kad duomenų srauto apmokestinimas - geriausias būdas atsiskaityti už interneto ryšį.
“Naujoji komunikacija”, Nr. 3
