Dešimtys japonų antradienį surengė sau šventę: kepė ir valgė banginio mėsos pjausnius bei reikalavo, kad būtų atšauktas draudimas medžioti šiuos milžiniškus jūrų žinduolius; anot jų, valgyti banginio mėsą - sena garbinga japonų tradicija.
"Banginio mėsa maistinga, bet brangi, norėčiau, kad ji būtų pigesnė, - sakė Mitsuko Jamamoto (Mitsuko Yamamoto), kirsdama banginio pjausnį. - Užjūryje žmonės sako, kad banginiai yra malonūs padarai, bet man tokios atrodo karvės ir kiaulės. Čia tik kultūrų skirtumai".
Ir patys japonai puikia supranta, jog nykstančių rūšių banginius būtina saugoti, bet kitus, pavyzdžiui, vadinamuosius Minkės banginius (Balaenoptera acutorostrata), kurių yra daug ir kuriems negresia išnykimas, galima būtų puikiausiai medžioti."Banginių yra daugybė, kodėl jų medžioklė neleistina? Jei nevalgote jų mėsos, mažiau gaunate jūros produktų, tuomet reikia daugiau jautienos, vištienos, kiaulienos", - aiškino žuvų ūkio pareigūnas Masajukis Komacus (Masayuki Komatsu).
Japonų užsispyrėliškas požiūris vis labiau kertasi su pasaulio nuomone, net su Tarptautine banginių medžioklės komisija (IWC), kurios priedermė - prižiūrėti banginių ūkį.
Tokijas, kurį supykdė kitų komisijos narių planai įsteigti banginių apsaugos pakomisę, grasino pasitrauksiąs iš tarptautinės institucijos.
Vyriausybės atsišaukimuose liaupsinama banginių mėsa, nekenkianti sveikatai bei turinti daug baltymų, - būtent ši mėsa gelbėjo japonus nuo bado po Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau po 1986 metų, kai buvo paskelbtas moratoriumas komercinei banginių medžioklei, banginių mėsos kaina kilo - ji tapo brangiu gurmanų patiekalu. Japonija kasmet sumedžioja kelis šimtus banginių mokslo tyrimams, tačiau didžioji šios mėsos dalis patenka į rinką.
Reuters-ELTA
