Teisybė kol kas pralaimi (2)
Jau rašėme, kad buvęs boksininkas Bronius Jonika dar tarybiniais metais buvo atradęs aukso gyslą - subūrė alkoholikų ir šiaip pastovaus darbo neturinčių žmonių brigadą, kuri dažydavo įvairius aukštus statinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Tokie darbai buvo gerai apmokami, tad sovietų nustekentus telšiečius stulbindavo šimtinių pakeliai, išmėtyti B. Jonikos automobilyje. Tuo metu "šiliniams" beveik visi Telšiai mokėjo duokles. B. Jonika nesijautė kuo nors prastesnis ir nutarė kovoti su gauja, teikdamas informaciją Telšių policijai ir VRM.
Dingo netikėtai
Tačiau neilgai trukus B. Jonika suprato, kad prašovė - jo pateikta informacija iš Telšių policijos nutekėdavo tiesiai į Šiliaus gaują, nepadėjo ir VRM sekliai. 1993 metais į B. Joniką buvo pasikėsinta net du kartus, bet jis, nors ir sunkiai sužeistas, liko gyvas.
...Survilų girininkas ir keli miško darbininkai žymėjo sausuolius, kai jų dėmesį atkreipė nemažas šviežio smėlio kauburys, iš viršaus apmestas šakomis. Pirmoji mintis: kas nors veršį užkasė, nes vieta gana patogi, vos pora šimtų metrų nuo kelių Telšiai - Varniai ir Kuršai - Žarėnai sankryžos. Žmonės praskleidė šakas ir pabandė smėlį truputį pakasti. Pasirodė striukės skvernas. Tada darbininkai suprato, kad kasant toliau netrukus teks pasisveikinti su lavonu. Netrukus įvykio vieton atskubėjo kriminalistų ir prokurorų brigada, o "parininkai" griebėsi kastuvų. Apie 120 centimetrų gylyje pasirodė A. Jonikos lavonas. Kelnės ir apatinės kelnaitės buvo nusmauktos. Po juo gulėjo B. Jonikos kūnas. Abu įmesti į duobę kniūbsti ir apiberti negesintomis kalkėmis, todėl iš veidų atpažinti, kuris yra kuris, pavyko ne iškart. Aiškių sužalojimų nebuvo matyti, kiek vėliau tai nustatė ekspertas. Preliminariais duomenimis, A. Jonika nušautas dviem šūviais į galvą, kakle - trys žaizdos, galimai paliktos dujinio pistoleto šūvių, aptiktos ir mušimo žymės. Galvoje pavyko rasti vieną pistoleto kulką. B. Jonika nušautas vienu šūviu į galvą, kitų sužalojimų nerasta. Kulkos taip pat nerasta.
Vėliau paaiškėjo, kad balandžio 4 dieną A. Jonika uošviui priklausančiu automobiliu "Audi 80" atvyko pas brolį ir abu neilgam išvyko tvarkyti savo reikalų. Deja, artimieji jų daugiau nebematė. Apie 15 valandą broliai pastebėti viename Telšių autoservise, kur Algimantas ieškojo detalės savo automobiliui. Vėliau kažkas gerai pažįstamas sugebėjo brolius nusivilioti apie 18 kilometrų naujuoju keliu, vedančiu į Varnius. Kokiu būdu Jonikos atsidūrė miške, neaišku. Tikėtina, kad jie buvo arba savo automobilyje ar visai prie duobės, kuri, kaip ir kalkės, galėjo būti paruošta iš anksto. Žudikų, įskaitant ir "gerai pažįstamą asmenį", turėjo būti 3-4. Galima manyti, kad B. Jonika buvo nušautas pirmas, o Algimantas prieš mirtį dar muštas ir kankintas. Vėliau brolių "Audi" tiesiu keliu nuvažiuota Žarėnų link ir toliau, prasidėjus Plungės rajonui, įvairuota miško keliukan. Čia iškart ir užklimpo, tad žudikams nepavyko įvažiuoti miško tankynėn, kur automobilis ilgą laiką galėjo likti nepastebėtas. Vietiniai gyventojai "Audi" pirmą kartą pamatė tą pačią dieną, apie 17 valandą 30 minučių. Tokiu būdu aišku, kad visas nusikaltimas truko apie dvi su puse valandos. Mįslinga aplinkybė - lygiai po paros "Audi" užsidegė ar buvo padegta ir visiškai supleškėjo. Keista, nes mažai tikėtina, kad žudikai po paros sugrįžo tam, kad padegtų automobilį. Tai buvo galima padaryti išsyk.
Beje, tai pačiai Survilų girininkijai priklausančiame miške už pusantro kilometro nuo Jonikų kapo prieš dvejus su puse metų buvo rasta ir kita gaujos auka - R. Pocius.
Krovikas tapo savininku
Jau rašėme, kad policija tuo laiku Telšiuose buvo bejėgė. Štai kaip tą metą apibūdino vienas verslininkas:
- Čia, Telšiuose, taip yra: užeini į kavinę, pasiimi kokio gėrimo, o už gretimo staliuko sėdintys "šilinukai" taip ir žiūri tau į burną, ką geri, kodėl geri ir kodėl niekam nemoki už stogą... Žiūri godžiais ir neapykantos kupinais žvilgsniais. Aš niekam nemokėjau ir nemokėsiu iš principo, nors tuomet gyvenčiau ramiai. Išeini iš namų su žmona ir gali negrįžti arba grįžti per ligoninę. Mūsų ligoninės daktarai ir seselės jau seniai žino - jei atveža kokį sumuštą ar subadytą jaunuolį, tai "šilinukai" pasidarbavo - net klausti nereikia. Kai buvome parašę pareiškimus policijai, tai mus visus "šilinukai" "ožiais" vadino, o mūsų giminės vaikus kieme "ožiukais" šaukdavo. O ką policija? Aš žinau, ir pusė Telšių žino, kas mašinas vagia. O policija nežino. Aišku, kelis šimtus litų gauna, tai ko jiems stengtis. Buvo tik vienas toks "kriminalkos" komisaras Rutė. Tas tai jau šukavo "šilinius", kad net dulkės rūko. Bet ilgai pas mus nepadirbo - perkėlė į Panevėžį. Atvažiuoja ministerijos kriminalistai, o "šiliniai" tuojau sužino, dar aniems atvažiuot nespėjus, ir išsislapsto. Ramu būna. Bet kiek vilniečiai čia pabūna? Dvi tris savaites, o paskui išvažiuoja, ir vėl viskas iš naujo. Pas mus Telšiuose taip yra - visi verslininkai "šiliniams" moka didžiulius pinigus - pašiurptumėt, kai sužinotumėt, kokios sumos aniems suplaukia. Vis moka, bet net tarpusavy bekalbėdami viens kitam neprisipažįsta, kad moka. Ir nesikreips į policiją, nes žino, kad rezultato vis vien nėra. Anie kai kokį žmogų beisbolo lazdom mirtinai sumuša, tai ne vien jam taiko, o kad kiti matytų ir žinotų ateičiai.
Ir pats V. Šilys, skirtingai nuo kitų miestų nusikalstamų grupuočių vadų, tapo verslininku. 1994-ųjų pavasarį buvęs "Masčio" transporto darbininkas įsigijo kontrolinį gamybinio susivienijimo "Mastis" akcijų paketą ir tapo faktišku jo savininku. Naujasis savininkas ėmėsi daryti savo tvarką, kurios esmė atsispindi jo darbininkėms pasakytuose žodžiuose: "Bobos, vogsit - šaudysiu!" Tačiau, matyt, didysis vadas V. Leninas buvo neteisus teigdamas, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę. V. Šilys fabriko nesuvaldė, nors ir sugebėjo gauti iš vyriausybės 1,7 milijono litų paskolą. Tačiau tai įmonės neišgelbėjo. Po kelis mėnesius negaudami atlyginimų darbininkai streikavo, daugiamilijoninės skolos slėgė "Mastį", ir jo akcijas V. Šilys pardavė vienam Šiaulių verslininkui.
Gaujos demaskavimas prasidėjo 2000-ųjų viduryje. Tada Kelmėje Vilniaus policijos ONTT darbuotojai aptiko narkotikų fabrikėlį. Kelmėje gyvena V. Šilio vieno iš pagrindinių gaujos narių Alfredo Šiušio pusbrolis Algimantas Šiušis. Jis savo namų rūsyje ir įsteigė amfetamino gamybos laboratoriją. Jis yra savamokslis, tačiau apie chemiją išmano. Mat narkotikų gamybos procesas nėra paprastas. Kai laboratoriją užgriuvo pareigūnai, A. Šiušis buvo sulaikytas, o jo pusbrolis, V. Šiliui artimas Alfredas Šiušis, sugebėjo pasislėpti. Per kratą pareigūnai rado 300 gramų gatavos produkcijos ir 20 kilogramų tarpinio produkto, kuris būtų tapęs amfetaminu papildomai perdirbus. Po kratos visa laboratorijos įranga vos tilpo į didžiulį sunkvežimį. Tardomas A. Šiušis sekė pasakas, kad pas jį atvyko kažkokie rusai, nurodė jiems reikalingų cheminių medžiagų gamybos technologiją, pažadėjo mokėti po 1 JAV dolerį už gramą paruoštos produkcijos. A. Šiušis neišdavė nei V. Šilio, nei savo pusbrolio. Todėl byla buvo išskirta į atskirą ir perduota teismui. Narkotikų gamintojas buvo nuteistas ir atliko bausmę.
Nuo "Aro" - į ežerą
Demaskavus narkotikų fabrikėlį buvo iškelta baudžiamoji byla, stebimi V. Šilio gaujos nariai. Kai jie bandė pamokyti, ką pareigūnams turi kalbėti vienas liudytojas, nuspręsta juos sulaikyti. Praėjusių metų liepos 17 dieną "Aras" šturmavo Plungės rajono Beržoro kaime ant to paties pavadinimo ežero kranto esančią sodybą. Ji priklauso V. Šilio broliui. Buvo sulaikyti R. Laukys, V. Račys, E. Ivoškus, D. Vaukas, I. Šakalys. Kartu su jais buvo ir V. Šilys, tačiau šis nėrė į ežerą ir nuo pareigūnų paspruko. Tik po dešimties dienų V. Šilį pavyko sulaikyti prie Vilniaus esančiuose soduose, kai ketino susitikti su žmona. V. Šilys pareigūnams įnirtingai priešinosi, vėliau grasino, kad tik būtų paleistas. Nepavyko.
Gamino net ir popierių pinigams
Bene rimčiausias "šiliniams" pateiktas kaltinimas - 10 milijonų netikrų JAV dolerių pagaminimas. Tai buvo daroma Telšių rajono Brevikų kaime, Skuodo rajono Pašilės kaime, o Plungės rajono Alsėdžių miestelyje buvo gaminamas specialus popierius su metaline apsaugine juostele, plaušeliais ir vandens ženklais. "Šiliniai" įsigydavo iš fabriko pusfabrikačio - popieriaus masės, o po to namudinėmis sąlygomis pagamindavo popierių iki galo. Jis būdavo dviejų sluoksnių, tarp kurių ir būdavo dedami apsaugos ženklai. Pinigai būdavo spausdinami ofsetinės spaudos pramoninėmis staklėmis, atsivežtomis iš Lenkijos. Manoma, kad dolerių gamybos technologija taip pat gauta iš šios šalies nusikaltėlių. Pirmiausia šimtadolerinės kupiūros buvo piešiamos kompiuteriu išdidinant kiekvieną detalę, vėliau viskas būdavo sukomponuojama. Pinigų gamintojai nėjo lengviausiu keliu ir dėjo labai daug pastangų, kad kupiūros atrodytų kuo tikroviškiau. Todėl iš pradžių ėmus gaminti naujo pavyzdžio kupiūras, sumanymo atsisakyta - ši kupiūra geriau apsaugota ir ją kokybiškai pagaminti labai sunku. Imta klastoti senojo pavyzdžio šimtines. Visi doleriai buvo pagaminti pakankamai kokybiškai - tai pripažino net į Lietuvą atvykusi JAV iždo specialistė. Žemaitiški doleriai cirkuliavo Lenkijoje, Bostone, Čikagoje. Platinimo paslaptys liko neatskleistos, tačiau manoma, kad šiais pinigais buvo atsiskaitoma už narkotikus ir vogtus automobilius Lenkijoje bei Rusijoje. Vienintelis rimtas padirbtų šimtinių trūkumas buvo tas, kad pinigų tikrinimo aparatai aptikdavo klastotę. Todėl "šiliniai" buvo įsigiję kelis tokius aparatus, juos išardė ir studijavo veikimo principus. Manoma, kad jei ne sulaikymas, netrukus būtų buvę pradėta gaminti dolerius, kuriuos ir tikrinimo aparatai būtų "pripažinę". Buvo gaminamos net ir dolerių pakelių įpakavimo juostos su JAV federalinio banko užrašais.
Aibė nužudymų
Labai daug gaujos nusikaltimų liko "už kadro" dėl to, kad praėjo nemažai metų. Daugelis Telšiuose įvykdytų nužudymų ir pasikėsinimų siejami su gauja. 1992 metais nušautas V. Šiliui vienvaldžio nusikaltėlių lyderio vardo siekti trukdęs Arūnas Šileikis. 1993 metais restorane "Germantas" automato serija nukautas Ričardas Jomantas, kuris buvo susipykęs su lyderiu. 1996 metais pistoleto šūviais į galvą nužudytas už narkotikų platinimą atsakingas "šilinis" Antanas Naglys. 1998 metais nužudyti ir miške užkasti broliai Algimantas ir Bronius Jonikos. B. Jonika buvo vienintelis, sugebėjęs organizuoti šiokį tokį pasipriešinimą V. Šilio komandai. 1999 metais mįslingomis aplinkybėmis mirė "šilinis" Robertas Mickus. 2000 metais prie savo namų nušautas verslininkas Vidmantas Kaupys, kuris buvo "opozicinis" verslininkas V. Šilio atžvilgiu. Tačiau šie nusikaltimai prie Šilio "nelimpa". Kaip ir daugelis kitų, apie kuriuos prabilta tik pernai. Įtariama, kad prieš šešerius metus Maskvoje prie Rusijos Dūmos deputato Vladimito Žirinovskio padėjėjo Genadijaus Dzenio susprogdinimo rankas prikišę ir lietuviai. Lietaus vamzdyje įdėta bomba sprogo, kai G. Dzenis atvyko į firmos "Roskontraktpostavka" biurą. Tarp įtariamųjų - šiauliečiai Artūras Kibildis (teistas 4 kartus, paskutinį sykį gavo 19 metų už Šiaulių mokesčių inspekcijos susprogdinimą), Laisvūnas Jurys (teistas 4 kartus) ir panevėžietis Rolandas Sakalauskas. Manoma, kad verslo konkurentai per V. Šilį pasamdė A. Kibildį. Atlikę užduotį jie gavo 6 000 dolerių. Šią bylą tiria Maskvos milicija.
O Lietuvoje toliau nagrinėjama "Šilinių" byla. Čia nuolat atsiranda įvairių trukdymų, prie bylos prijungiami nauji epizodai, vėl apklausiami liudininkai. Daugelis jų keičia parodymus ir nesuprasi, kada sako tiesą. Žmonės vis dar bijo, nes jiems grasinama susidoroti. Štai parodymus V. Šilio byloje davęs S. Lučinskas buvo nuteistas už kitą nusikaltimą ir bausmę atliko Pravieniškių gydymo kolonijoje. Čia jį aplankė vienas "šilinių", bausmę už nužudymą atliekantis Albertas Skulskis, ir paprašė "pakoreguoti" parodymus V. Šilio naudai. Tokiom sąlygom mažai tikėtina, kad teisingumas triumfuos.
"Akistatos" inf.
