Panašus atvejis, skirtingi sprendimai - tokia situacija nėra reta Lietuvos teismuose. Teisėjams visai nebūtina domėtis, kaip jų kolegos interpretuoja teisę. Ši padėtis nuo gegužės turėtų keistis. Stojimas į Europos Sąjungą (ES) reikš ne tik visoms narėms bendrų Sąjungos įstatymų taikymą. Teisėjai turės pradėti remtis ir Liuksemburge veikiančio Europos teismo sprendimais dėl tų įstatymų taikymo. Šis teismas savo sprendimus formuluoja remdamasis konkrečiomis bylomis.
Bendroji ES teisė siekia garantuoti bendrą rinką ir laisvą žmonių judėjimą. Kokiose bylose į Europos teismo sprendimus gali tekti atsižvelgti anksčiausiai? Pavyzdžiui, jei bendrovei bus keliama byla dėl darbo sąlygų, arba jei kitos ES valstybės pilietis teisis dėl socialinės paramos. Jei Lietuvos teismai nesirems Liuksemburgo teismo sprendimais, Lietuva, atsakanti už savo teismų veiklą, gali būti įspėta dėl nepagarbos ES teisei. Tiesa, jokių rimtesnių sankcijų nėra numatyta.
Kol teisėjai įpras domėtis Liuksemburgo teismo judikatais ir tuo, kaip panašias bylas sprendė jų kolegos, gali praeiti daug laiko. Prancūzijoje, pavyzdžiui, toks pereinamasis laikotarpis truko 20 metų.
Neatrodo, kad Lietuvos teisėjai būtų pasirengę ar net ruoštųsi permainoms. Geriau Europos Sąjungos teisę išmano jauni, neseniai studijas baigę teisininkai. Kadangi Europos teisinės normos dar nėra baigtos versti, vargu ar daug teisėjų šiuo metu nardo po internetą, ieškodami Liuksemburgo teismo sprendimų, kurie dažniausiai skelbiami prancūziškai. Vyresniems teisėjams persiorientavimas gali kelti rimtų problemų.
Galima paminėti vieną neseniai pagarsėjusią bylą, patekusią į Liuksemburgo teismą. Vokiečių profesorius iš Bavarijos penkiolika metų dėstė įvairiuose Europos universitetuose ir neseniai buvo pakviestas dėstyti Austrijoje. Austrijos įstatymas numato, kad penkiolikos metų darbo stažą turinčiam profesoriui padidinama alga. Tačiau vokiečių profesoriui tai nebuvo pritaikyta ir jis iškėlė universitetui ieškinį. Byla pasiekė net Austrijos Aukščiausiąjį teismą, kuris nusprendė, kad didesnė alga yra atlyginimas už ištikimybę aukštajai mokyklai. Kadangi toks principas prieštarauja esminėms ES normoms, bylą dabar nagrinėja Liuksemburgo teismas.
Precedentinė teisė būdinga anglosaksų pasauliui, jos principų taikymas gali, ypač vyresniems teisėjams, būti daugeliu atvejų sudėtingas, nes reikalauja kitokio teisinio mąstymo. Pati būtinybė skaitytis su svetur esančio teismo sprendimais irgi yra sunki naujovė, pridėsianti teisėjams darbo. Lietuva jau turi šiokią tokią patirtį su Strasbūre veikiančiu Žmogaus teisių teismu. Kiek teisėjų gilinosi į šio teismo sprendimus Lietuvos piliečių bylose?
Europos Sąjungos teisė labai konkrečiai nustato, kaip valstybė atsako už teisėjų klaidas. Net Vokietijoje, kurios vidaus teisė šiuo klausimu yra daug aptakesnė, tik prieš metus rastas būdas suderinti vietos ir ES normas. Beje, Vokietijoje yra institucija, sekanti Liuksemburgo teismo sprendimus ir apie juos informuojanti šalies teisėjus.
Nesunku nuspėti, kad Lietuvoje dėl savo veiklos ypatybių Liuksemburgo teismo sprendimais pirmieji pradės domėtis advokatai ir valstybės įstaigos.
Galima pridurti, kad Liuksemburgo teisme yra tiek teisėjų, kiek yra ES narių, tad Lietuva irgi turės savo atstovą. Kiekvienam jų talkina trys patyrę pagalbininkai ir trys sekretoriai. Teisme dirba ir aštuoni generaliniai advokatai, siūlantys teismo sprendimus. Teismas turi dokumentacijos ir paieškos skyrių, į kurį po plėtros bus priimta po vieną teisininką iš naujų narių. Spaudos ir informacijos skyriuje irgi atsiras vietos darbuotojams iš naujų narių.
Teismo vertimų skyrius verčia teismo posėdžius. Jame dirba sinchroninio vertimo ir vertimo raštu specialistai, turintys teisinį išsilavinimą. Šį skyrių irgi papildys darbuotojai iš naujų valstybių.
Ar nemažos lietuvių teisininkų pajėgos, netrukus pradėsiančios dirbti Liuksemburge, kaip nors atsilieps šio teismo precedentų taikymui Lietuvoje? Bendravimas su teismu, kuriame dirbs lietuviškai kalbantys specialistai, turėtų būti sklandesnis. Jei Lietuvos teisėjui, norinčiam atsižvelgti į Liuksemburge padarytą sprendimą, kiltų sunkumų dėl sprendimo interpretavimo, jis gali kreiptis į Liuksemburgą. Daugelio Europos valstybių teismai taip elgiasi. Tiesa, 2002 metų duomenimis, atsakymo iš Liuksemburgo vidutiniškai tekdavo laukti trejus metus.
