Rugsėjo 1-oji. Šiandien mama pirmą kartą atvedė mane į mokyklą. Man ten nepatiko. Kvailas pastatas su grotomis ant langų ir bobute sarge prie įėjimo, kuriai visą laiką iškrinta žandikaulis ir nusmunka perukas. Per daug vaikų ir beveik nėra suaugusiųjų. Iš visų mokytojų labiausiai patiko auklėtoja. Ji tikrai faina telyčia! Reikės įdėmiau įsižiūrėti.
Rugsėjo 3-oji. Kokios gi idiotės mokosi su manim klasėje! Mane pasodino su kažkokia baltapūke, kurios vardas irgi idiotiškas - Inga. Ne pacaniškas vardas kažkoks! Bet aš jai iš karto patikau. Bent jau davė ji man iš pirmo karto, nereikėjo ilgai skiesti. Ne taip kaip kitos! Kol iš jų liniuotę išprašysi, pusę metų praeis! Toliau stebiu auklėtoją.
Rugsėjo 30-oji. ŠiaNdieN suSIpešiAu sU vyREsnioKU. Padugnė pastūmė auklėtoją, kai ji ėjo iš mokytojų kambario. Suprantu, kad jis atsiprašė, bet niekam neleisiu skriausti tų, kurie man patinka! Dabar sėdžiu namie sulaužyta ranka. Auklėtoja reagavo ne taip, kaip laukiau. Ji paėmė mano pažymių knygelę ir kažką ten parašė tėvui. Labai tikiuosi, kad ten raštiška padėka už tokį sūnų!
Spalio 1-oji. Tai buvo ne padėka. Dabar visai negaliu rašyti, nes sulaužytos abi rankos. Antrą sulaužė tėvas. Vakar. Kai perskaitė, kas parašyta pažymių knygelėje. Bet aš jo nekaltinu. Jis nenorėjo, tikriausiai.
Spalio 4-oji. Pradėjome mokytis aritmetiką. Kai aš paklausiau, ar jie ką nors girdėjo apie kvadratinius trinarius kubinėse lygtyse, mane išvarė iš klasės, kad neišsidirbinėčiau, jei toks gudrus. Toliau stebiu auklėtoją.
Spalio 7-oji. Nuodijau namie tarakonus.
Spalio 8-oji. Dvesia...
Spalio 9-oji. Dvesia...
Spalio 10-oji. Nudvėsė beveik visi. Ir senelis kartu su jais.
Spalio 25-oji. Palaidojom senelį. Na, ir senelę kartu. Kad nesikankintų. Ragavau labai skanių salotų „vALI V „E“. Ateityje reikės dažniau ištaisyti laidotuves.
Lapkričio 1-oji (rytas). Iš įpratimo atsikėliau 7.30 val. į mokyklą. Velniai mane rautų, visai pamiršau, kad šiandien prasidėjo atostogos. Užmigti nebegalėjau, todėl pradėjau eksperimentuoti vonioje. Neradau nieko ypatinga, tik sesers vatinius gumuliukus. Tuoj pagalvosiu, kur juos pritaikyti...
Lapkričio 2-oji (vakaras). ...sugalvojau, kur įkišti tamponą. Į praustuvo kanalizaciją. Gaila, bet kai aš atsukau vandenį ir praustuvas prisipildė, siūlelis nutruko ir tamponas liko skylėje. Į klausimą, ar moterims irgi taip atsitinka, mama nieko neatsakė. Buvau pastatytas į kampą visai dienai. Stovėdamas galvojau apie auklėtoją.
Lapkričio 3-oji. Nuobodžiauju.
Lapkričio 4-oji. Nuobodžiauju.
Lapkričio 5-oji. Baigiau nuobodžiauti, pradėjau eiti iš proto! Kada gi aš ją pamatysiu?!
Lapkričio 10-oji. VALIO! Atostogos baigėsi. Pirmoje pamokoje auklėtojos nebuvo, todėl vos sulaukiau antrosios. Dar ištepiau klijais Ritkos suolą. Buvo labai juokinga, kai ji atsistojo, o sijonas liko prilipęs. Dabar tuo klausimu reikės eiti pas direktorių. Įdomu, apie ką jis manęs klausinės...
Lapkričio 11-oji. Vakar tęsti užrašų negalėjau, nes tėvas auklėjimo tikslais priklijavo mane prie grindų šalia durų: „Pajusk, sūnau, kaip malonu būti įžeistam!“ Aš, žinoma, nepuoliau aiškinti, kad Ritka visai neįsižeidė, kad ji net spiegė iš tokio linksmo pokšto! Jis vis tiek nesupras! Gulėdamas galvojau apie auklėtoją. Vis dėlto reikia prie jos kaip nors prieiti. Kur nors pakviesti. Į kiną, pavyzdžiui. Man taip Mindė iš trečiosios „B“ patarė. Gerai, dar pagalvosiu.
Gruodžio 23-oji. Visą trimestrą mokėmės dailyraščio. Nesuprantu, kas jame tokio? Po šio dalyko treniruočių pareidavau pavargęs ir rašyti nebegalėjau.
Gruodžio 31-oji. Mama visą dieną ruošėsi Kalėdų Senelio atvažiavimui. Papuošė eglutę, priruošė daug valgių. Tokia didelė ir pasakomis tiki! Aš ir tai žinau, kad jo NĖRA! Reikės jai pasakyti. Nors tegu džiaugiasi, jeigu jai patinka.
Sausio 1-oji. Galvos neskauda, tai visai suprantama mano amžiuje. Man padovanojo petardų, naujas kojines ir porą storų komiksų. Atlikau su jais įdomų bandymą tema „sprogstamosios medžiagos ir jų įtaka aplinkiniam pasauliui“. Įtaka, pasirodo, įspūdinga! Mama raudojo. Iš laimės tikriausiai. Kad jos sūnus toks genialus.
Sausio 12-oji. Vėl einu į mokyklą. Šiandien mane priėmė į spaliukus. Kai tik prisegė man žvaigždutę, aš nepastebimai ją nusisegiau ir prikabinau Aušrai prie suknelės. Žemiau, aišku! O! Kiek spiegimo buvo! Man vėl kažką įrašė į pažymių knygelę.
Kovo 5-oji. Taip ilgai nerašiau todėl, kad buvau tardyme. Sausio 13-ąją, nusiminęs, kad nieko neišeina su auklėtoja, susprogdinau chemijos kabinetą. Kartu su chemijos mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja. Buvo labai smagu žiūrėti, kaip jos skrido iš trečio aukšto, griaudint aplodismentams. Paskui milicininkai išvežė mane kažkur į sunkiai auklėjamų vaikų centrą ar kažką panašaus. Bet vėliau paleido. Pasivaikščioti po vidinį kiemą. Po to atvažiavo tėvas ir pasiėmė mane iš tos jaukios vietos. Amžinai tie tėvai viską gadina! Dvi savaites turėjau klūpėti ant žirnių. Galvojau apie auklėtoją. Tikrai pribrendo laikas ja užsiimti.
Kovo 8-oji. Padovanojau auklėtojai gėles, kurias atėmiau iš Irkos, gyvenančios kaimynystėje. Atrodo, ji liko patenkinta (NE Irka!).
Kovo 14-oji. Vėl padovanojau auklėtojai gėlių. Šį kartą paėmiau iš mamos. Jai draugai atnešė. Tikiuosi, ji nepastebės, kad maža puokštele iš 80 rožių kažkur prapuolė. Jei labai prispirs, paaiškinsiu, kad šuo suėdė. Auklėtoja vėl buvo patenkinta.
Kovo 16-oji. Vėl padovanojau... Man atrodo, kad auklėtoja pradeda susidomėti manimi.
Kovo 17-oji. Susipešiau su Vytu iš „B“ klasės. Jis pasakė, kad mano odekolono kvapas (tiksliau, mano tėvo odekolono) man netinka. Daug jis supranta! Dabar sėdžiu namie sutvarstyta nosimi. Neįvertinau, kad jis į pirštines buvo įsikišęs konservų skardines. Kitą kartą aš taip pat įsikišiu.
Balandžio 1-oji. Visą dieną krėčiau pokštus ir juokiausi. Pro fizikos kabineto langą išmetėme spintą. Nukrito tiesiai ant fiziko mašinos. Dabar nesuprantama, ar tai spinta su ratais, ar mašina su lentynėlėmis ant stogo...
Balandžio 23-oji. Per gamtos pažinimo pamoką išėjome į parką. Mokėmės tema „atviros ugnies žala miškui“. Su Petka padegėme vieną petardą, likusią nuo Naujųjų metų. Pasijuokėme, kai pamatėme gaisrininkus. Dabar vėl juoksimės direktoriaus kabinete.
Balandžio 24-oji. Direktorius iškvietė į mokyklą tėvus. Saviesiems aš iš karto pasakiau, kad nėra ką ten ant griuvėsių veikti, o Petkos ateis. Na ką gi... Pasijuoks kartu su mumis...
Gegužės 1-oji. Ant mokyklos liekanų surengėme susirinkimą dėl naujo pastato statybos. Direktorius pareiškė mums su Petka padėką (geriau pinigų būtų davęs). Jis pasakė, kad mokyklą jau seniai reikėjo nugriauti, tik niekaip neprisiruošdavo. O mus visus grupėmis išskirstys į kitas mokymo įstaigas. Ką gi, pažiūrėsime, ar ilgai mus iškęs...
Gegužės 25-oji. Mus iškentė. Iki tokio laipsnio, kad mes patys vos sulaukėme vasaros atostogų. Aš visai botaniku pasidariau. Net dienoraščio rašyti nespėdavau. Mokiausi! Kaip sakė didysis ežiukas. Na nieko. Nuo rytojaus - atostogos!
Jei turite interneto folkloro pavyzdžių, siųskite adresu [email protected].
