Verslo dienraštis "Financial Times" skelbia, kad 10 mln. Didžiosios Britanijos darbo vietų gali atitekti užsienio šalių gyventojams. Darbo fondo vyriausiosios ekonomistės Rebeccos Harding (Rebekos Harding) skaičiavimais, į užsienį pagrįstai būtų galima perkelti trečdalį Didžiosios Britanijos darbo vietų.
Šie skaičiavimai turėtų tapti bloga naujiena britų darbuotojams, ypač po to, kai praėjusią savaitę bankas HSBC paskelbė į užsienį ketinantis perkelti tūkstančius savo darbo vietų.
"Financial Times" teigimu, "lankstus darbas", kuris asocijuojasi su laisve ir galimybėmis, Didžiosios Britanijos darbuotojams gali turėti ir neigiamų padarinių. Pasak R. Harding, daugelis darbų yra "lankstūs", nes "jie gali būti atlikti bet kurioje pasaulio vietoje". "Perkelti galima visą su kompiuteriais ar telefonais susijusią ir informacinių technologijų sektoriaus veiklą. Ji gali būti perkelta į bet kurią vietą".
Šiais metais tarptautinės konsultacinės įmonės "McKinsey" paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad negalima perkelti paslaugų sektoriaus darbo, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos įmonių, restoranų ar viešbučių. "McKinsey" teigimu, paslaugos, kurios "yra neišvengiamai siūlomos ir vartojamos vietoje", JAV ekonomikos struktūroje sudaro 70 proc. Paslaugų vaidmuo panašus ir Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau daugelį paslaugų galima teikti iš vieno pasaulio kampelio ir vartoti kitame. "McKinsey" nurodo, kad praėjo laikai, kai į užsienį buvo perkeliamos žemesnio lygio darbo vietos (pavyzdžiui, susijusios su administraciniu darbu, apskaita ar skambučių centrais). Anot bendrovės, investicijas užsienyje padidino kai kuriose šalyse gausūs retų žinių, susijusių su programinės įrangos kūrimu ar farmacijos pramone, ištekliai. "McKinsey" ataskaitoje daroma išvada, kad į užsienį sėkmingai perkeliamų funkcijų skaičius "nuolat didėja".
Ekonomistai atkreipia dėmesį į du Didžiosios Britanijos sektorius, kuriuose ne visiškai panaudojami darbo vietų perkėlimo privalumai. Johnas Philpottas (Džonas Filpotas) iš Valstybinio personalo ir plėtros instituto aiškino: "Efektyvumo požiūriu nematau jokių priežasčių, dėl kurių to negalėtų daryti valstybės sektorius". Savo kolegai pritarė ir R. Harding, kurios nuomone, į užsienį nebūtų itin veiksminga perkelti vietinių valdžios institucijų darbą, tačiau tokią galimybę turėtų pasvarstyti didelės duomenis apdorojančios tarnybos, pavyzdžiui, pasų išdavimo skyriai.
Vis dėlto padėtis, kai pasas gaunamas iš užsienio, Didžiosios Britanijos piliečiams gali atrodyti pernelyg keista, todėl ekonomistai sutaria, kad valstybės sektoriaus darbų perkėlimas gali būti nepriimtinas politine prasme.
R. Harding akcentuoja, kad "su valstybės sektoriumi susijusi problema yra ta, jog tam tikru požiūriu jis yra šventa karvė". Palyginimas su šventa karve tikriausiai patiktų Indijos gyventojams, paslaugų sektoriuje vis dažniau atliekantiems britų darbus.
R. Harding minėjo ir antrą darbo vietų perkėlimo sritį - finansinėmis paslaugomis garsėjantį Londono Sitį. "Iki šiol Sitis didžiausias savo pajėgas išlaikė Londone, - sakė ekonomistė. - Tačiau kompiuterizavus prekybos sales, darbo vietoms iškilo pavojus, nes jos gali būti perkeltos į bet kurią šalį".
Perkelti darbo vietas skatina duomenys, kurių negali užginčyti net ir šia tendencija nesižavintys ekonomistai. Tarptautinės darbo organizacijos teigimu, 2000 metais buhalteris Didžiojoje Britanijoje per savaitę vidutiniškai uždirbdavo 630 svarų sterlingų, o toks pat darbuotojas Indijoje - tik šiek tiek daugiau kaip 30 svarų. Darbo vietų perkėlimą dar labiau paskatino mažomis sąnaudomis pasižyminčiose rinkose išaugęs našumas.
ELTA
