Atostogavau. Na, tiksliau, reikalus derinau su poilsiu. Hmm, pastarąsias porą savaičių tokį sakinį ištarti gana pavojinga. Jis skamba kažkaip grėsmingai ir nuteikia priešiškai, tiesa?
Ne, aš nedirbu Seime. Kaip gerai, kad aš nedirbu Seime! Jei kada ir buvo kilęs noras įkelti koją į politikos sūkurį, tai pastarąsias porą savaičių negaliu atsidžiaugti, kad tas noras manęs neįveikė. Užtat dabar manęs nepažįsta kiekvienas paparacas. Tie, kurie pažįsta, nemato reikalo domėtis, kada aš atostogauju, ir vargu ar pultų įnirtę priekaištauti, sužinoję, kad ne visada darbo komandiruotės iš tiesų reiškia dalykinius susitikimus...
Jau rašiau jums, kad neseniai grįžau iš Italijos Alpių (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_248483). Draugai vos išvykus man pranešė, kad iš paskos, o gal truputį priekyje tais pačiais keliais traukia ir valstybės reikalų išvargintas Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas. Bičiuliai reikalavo atidžiai dairytis, spjauti į eilinius italus ir intensyviai ieškoti ryšių su neeiliniu lietuviu... Kas tie italai prieš rinktinius lietuvius iš Seimo!? Buvau taip pat informuota, kad kelionę ir man, ir Alfredui Pekeliūnui organizavo ta pati turizmo agentūra “Grūda”. Tai mane ypač pradžiugino, nes supratau, kad tiek kurortą, tiek kelionės agentūrą būsiu pasirinkusi puikiai. Juk Seimo nariai, sutikit, net darbo metu neatostogauja bet kur...
Dabar, jau išdalijusi lauktuves, peržiūrėjusi nuotraukas ir iki soties padūsavusi dėl paliktų temperamentingųjų italų, tvirtinu: kelionė buvo nuostabi, mano apdairiai pasirinktas viešbutis puikus, maistas nepriekaištingas. Oras lepino, negailėdamas saulės spindulių, kurie pakeitė žiemą įgrisusius soliariumus. Ir nors saulė kasdien atkakliai tirpdė trasose spindintį sniegą, kokybiškai slidinėti jo visiškai pakako. Ko gi daugiau reikia baltų kalnų viršūnių ir nepakartojamo sniego gurgždėjimo po lekiančiomis slidėmis išsiilgusiai slidininkei?! Na, nebent seimūno šalia...
Mano šių metų slidinėjimo vieta - Livinjo (Livigno), nedidelis miestelis Alpių slėnyje. Livinjo - tipiškai itališkas slidininkų miestelis - rytą anksti bundantis, popiet, kai visi išsiruošia į kalnus, aprimstantis, o vakarop atgyjantis nuo šurmulio, kuri kelia iš slidinėjimo trasų grįžtantys nuvargę, bet pakylėti ir patenkinti slidininkai. Kažkaip nesmagu ilgiau miegoti - kasdien keliesi kaip į darbą ir nejauti jokio nepatogumo. Devintą, na, gal truputį po devynių tarsi privalai stovėti prie keltuvų. Iki jų nuo 8 iki 20 val. vežioja nemokami specialūs autobusiukai, pritaikyti slidininkams. Ropštiesi į juos su sunkiais slidininko batais, tempi slides su lazdomis ir džiaugiesi, kad gali pavažiuoti tuos 300 metrų nuo viešbučio iki trasos. Jei kas nežinote, ką reiškia gabaliuką paėjėti apsiavus kalnų slidinėjimo batais, rekomenduoju pabandyti. Suprasite, koks malonumas kasdien vaikščioti be jų!
Keltuvai puikiai sutvarkyti, saugūs, prie kiekvieno rasite paslaugų darbuotoją, padėsiantį atsisėsti ir nuleisti apsaugą. Keltuvai šiame slidinėjimo centre gana patogūs, nors ne visi praktiški. Vienomis kėdutėmis (atviras keltuvas, ant kurio tarsi ant kėdės sėdiesi nenusiimdamas slidžių ir gali kojomis mataruoti virš prarajos) teko keltis daugiau nei pusvalandį, tapo žvarboka ir tiesiog pabodo. Svarbu neužsimiršti ir nepaleisti iš rankų lazdų. Ne kartą mačiau tokių uždususių nelaimėlių, rėpliojančių į kalną jų ieškoti ir besikuičiančių pusnyse.
Po to ilgojo kėlimosi nučiuožiau tiesiai į jaukų kalnų restoranėlį, kur mane puikiausiai sušildė žolelių arbata su šlakeliu romo. Apskritai arbata su romu - mėgstamas slidininkų gėrimas. Manau, ne vienas norėdamas visa esybe prisiminti kalnus, net namie draugus vaišina tokiu gėrimu. Svarbu grįžtant namo nepamiršti prigriebti vieną kitą romo butelį, nes lietuviška arbata su lietuvišku romu kažkodėl nėra tokia skani. O kalnų baruose (ir Italijos, ir Austrijos, ir Šveicarijos kurortuose jų nestinga) galima ne tik sušilti, bet ir papietauti, skirti pasimatymą ar tiesiog patogiai įsitaisius sulankstomoje kėdėje pasideginti saulės atokaitoje. Visiškas atsipalaidavimas!
“Pramogų pilna, svarbu jų norėti”, - taip prieš man išvykstant pasakiusi agentūros darbuotoja buvo visiškai teisi. Ji davė ir gausybę rekomendacijų: romantikams - pasivažinėjimas rogėmis ir jodinėjimas arkliais; ekstremalams - laipiojimas ledo uolomis, parasparniai; pasiilgusiems įprastų užsiėmimų - boulingas, biliardas, pačiūžos; vis dar nesuaugantiems - nusileidimai rogutėmis. Livinjo gausu nedidelių žaviai išpuoštų privačių viešbutukų ir rezidencijų, jaukių kavinukių, suvenyrus, maisto produktus, būtiniausias prekes siūlančių parduotuvyčių. Išskirtinis “prekybinis” Livinjo bruožas - bemuitės prekės. Kai kuriuos daiktus čia įsigyti galima gerokai pigiau nei kituose Italijos regionuose, nei juolab Lietuvoje. Kvepalų kosmetikos ir alkoholinių gėrimų kainos tiesiog džiugina akį... Na, ką čia kalbėt, jei mano mėgstamo viskio butelis Livinjo kainuoja tiek pat, kiek Lietuvoje - dvi jo taurės, o mėgstamiausi kvepalai - tiek, kiek parfumuotas vanduo. Slidžių nuoma, slidinėjimo aprangos ir jos priedų pardavimas klesti. Turistui čia netrūksta nieko. Tiesa, po smagių vakarojimų, rytą reiktų gana atidžiai saugoti savo galvą trasose. Kurorto medicinos punktai darbo, kaip supratau, nepristinga...
Vakarais, grįžus po nuoširdžiai intensyvaus slidinėjimo, reikia valandėlės atokvėpiui. Vandens teikiami malonumai tampa nepakeičiami, o jei dar kambaryje turi sūkurinę vonią... Dažname viešbutyje įrengtos saunos, kai kurie turi baseinus. Šiais malonumais už papildomą mokestį gali naudotis ir tuose viešbučiuose negyvenantys svečiai. Taip pat nesunkiai taksi pasiekiamas už 30 kilometrų esantis Bormio miestelis su terminių pirčių kompleksu. Idealiausia, žinoma, paslidinėjus šalia turėti ką nors, kas padarytų gerą masažą. Po jo vėl norisi gyventi, tai yra rytą vėl stotis ant slidžių. Bet prieš tai dar laukia kelios valandos gerame bare ar diskotekoje. Ir, nors niekaip neprisiruošiu nuodugniau mokytis italų kalbos, o angliškai ar vokiškai italai kalba sunkiai, tai netrukdo džiaugtis nenutylančiu “ciao bella, bellissima!” srautu. Merginos, jei pasiilgote tegu ir vienadienių komplimentų, atostogaukite Italijoje. Tiesiog atgaiva sielai!
Štai tokia mano atostogų savaitė. Panašiai, neabejoju, ilsėjosi ir Europos komiteto pirmininkas. Panašiai, rekomenduoju, galite ilsėtis ir jūs. Kalnų slidinėjimas jau seniai nebėra vien tik išrinktųjų sportas.
Taigi kol mūsų politikai su pasimėgavimu tepa vieni kitiems slides staigiam nusileidimui iš Seimo aukštumų, aš mintyse patyliukais jau dėlioju kitų metų slidinėjimo planą.
Ciao, Italija, lauk manęs kitąmet!
